Vienas iš tokių neigiamų pavyzdžių – neseniai paskelbti tyrimo apie padidėjusią kontrabandos toleranciją rezultatai. Galima numanyti, kad padidėjo tolerancija ir klastotėms. Skaičiuojama, kad pasaulyje suklastotų prekių prekyba sudaro 5-7 proc. visos prekybos, arba maždaug 600 milijardų JAV dolerių (The International Anti-Counterfeiting Coalition duomenys). Keturi penktadaliai visų klastočių pagaminama Kinijoje.
Paskutiniais metais klastočių apimtys smarkiai išaugo. Tam įtakos turėjo padidėjusios prekybos internetu galimybės ir prasidėjusi recesija, kuri privertė arba paskatino dalį pirkėjų pirkti ne brangesnį originalą, bet pigesnę klastotę. O ir gamintojai, priversti mažinti sąnaudas, mažiau investavo į originalios prekės apsaugą nuo klastojimo.
Klastotės gali būti ne tik žalingos
Neginčijama tai, kad klastotės daro žalą, atima pirkėjus ir pajamas iš originalių daiktų kūrėjų bei gamintojų. Tačiau mokslininkų vertinimai nevienareikšmiški. Neseniai amerikiečių paskelbtos gana skandalingos kinų kilmės mokslininkės Yi Qian tyrimo išvados, kad klastotės gali būti ne tik žalingos, bet ir naudingos. Ir ne tik klastotojams ar sąmoningiems klastočių pirkėjams.
Viena iš išvadų teigia, kad klastočių atsiradimas didina originalios prekės žinomumą. Minimas „Microsoft“ kompanijos pavyzdys, kai ši, įeidama į Kinijos rinką, kurį laiką pro pirštus žiūrėjo į klastotes toje rinkoje. Ir tik tuomet, kai didelis skaičius vartotojų susipažino su preke (ar jos klastote), ir prie jos priprato, kompanija pradėjo taikyti griežtas sankcijas.
Aukštos kokybės originalių prekių gamintojai priversti nuolat gerinti kokybę, kad būtų kuo sunkiau suklastoti.
Kita mokslininkės išvada – klastotės skatina inovacijas. Aukštos kokybės originalių prekių gamintojai priversti nuolat gerinti kokybę, kad būtų kuo sunkiau suklastoti ir kad originalas akivaizdžiai skirtųsi nuo klastotės. Tuo metu žemesnės kokybės originalios prekės neišlieka kovoje su pigesnėmis ir, kokybės požiūriu, ne ką prastesnėmis klastotėmis.
Norai ir galimybės
Šiandien visuomenėje netoleruojami tokie atvejai, kai klastotė parduodama kaip originali prekė, apgaunant nenusimanantį pirkėją, tačiau, ko gero, kur kas atlaidžiau vertinama, kai pirkėjas žino, jog perkamas daiktas nėra originalus. Ko gero, nedaug rastume ir tokių, kurie pasmerktų baldų gamintojus, gaminančius baldus „pagal italų katalogus“, vestuvinių suknelių dizainerius, siuvančius „pagal anglų katalogus“.
Juk noras turėti gražių daiktų, skirtingai nei finansinės galimybės, nemažėja, mažėjant pajamoms. Tačiau gal požiūris kiek ir pasikeistų, jei pajamos padidėtų ir daugiau žmonių galėtų įpirkti ir brangesnius originalus.
