Kam kitam, jei ne teisėjui, kalbėti apie prokurorų kompetencijos stoką, kasdien susiduriant su jų darbo broku.
Naujausias tokio broko, o gal net užsispyrusio neveiklumo ar elementaraus tingėjimo pavyzdys galėtų būti plačiai viešojoje erdvėje aptarinėjamas omonininkų išteisinamasis nuosprendis, dėl kurio, kaip jau Lietuvoje tampa įprasta, prie kryžiaus kalamas ne tikrasis kaltininkas – nevykusiai kaltinimą surašęs prokuroras, o drąsus, principingas ir politikų spaudimui nepasiduodantis teisėjas Audrius Cininas.
Bet apie tai 15min.lt savo nuomonę jau išsakė, o mes kalbame apie kandidato į generalinius prokurorus įžvalgas.
Jos išties vertos pagarbos, antrąja silpnąja prokuratūros grandimi įvardijus institucijos komunikaciją.
Dariaus Valys, kaip kandidatas prisistatydamas Seimui, irgi kalbėjo apie būtinybę gerinti prokuratūros bendravimą su visuomene ir būti atviresniems.
Ko gero, daugelis jau pamiršo, bet ką tik iš generalinio prokuroro pareigų atleistas Dariaus Valys, kaip kandidatas prisistatydamas Seimui, irgi kalbėjo apie būtinybę gerinti prokuratūros bendravimą su visuomene ir būti atviresniems. Kas netikite – pasiguglinkite.
Deja, jo sumanyta ir įgyvendinta prokuratūros reforma, privedusi prie visiško institucijos nukraujavimo, apie ką 15min.lt irgi rašė, be kitų dalykų, iš esmės sugriovė ir iki tol gana darniai ir gana profesionaliai funkcionavusią prokuratūros viešųjų ryšių sistemą.
Prie to, be abejonės, prisidėjo D.Valio itin „originali“ kadrų politika, kai jis neilgai trukus po savojo paskyrimo atleido iš Komunikacijos skyriaus vedėjos pareigų buvusią puikią viešųjų ryšių specialistę ir į jos vietą priėmė naują vyriausiąją komunikatorę, besidarbuojančią Generalinėje prokuratūroje iki šiol.
Šių dviejų žmonių tandemas, veikdamas ranka rankon, prokuratūros komunikaciją sėkmingai pavertė tiesiogine to žodžio prasme pyragų kepimo fabrikėliu.
Nesuprantantiems, apie ką kalba, paaiškinsime: dabartinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėjos suvokimu, institucijos bendravimas su visuomene ir jos įvaizdžio formavimas yra ne operatyvus, profesionalus ir tinkamas tos visuomenės informavimas apie institucijos darbą, jos priimtus reikšmingus sprendimus, ne prokurorų dalyvavimas TV ar radijo laidose, išsakant visuomenei savo poziciją kad ir dėl minėtojo išteisinamojo omonininkų nuosprendžio, o tai, kas dabar plačiai nušviečiama prokuratūros feisbuke – pyragų kepimo konkursų Lietuvos prokuratūrose organizavimas arba „juodojo kubo“ langų apšvietimas Lietuvos vėliavos spalvomis, stebintis ir net piktinantis, kad niekas nenori gražiai šviečiančio prokuratūros pastato fone fotografuotis.
Bet ko norėti iš paklusnios pavaldinės, jei tiesiogiai už institucijos komunikacijos strategiją atsakingo vadovo suvokimas apie viešuosius ryšius buvo dar originalesnis.
Atleistojo iš pareigų D.Valio manymu, šios srities specialistų, gaunančių solidžius valstybės tarnautojų atlyginimus, užduotis buvo už generalinį prokurorą parašyti gražius sveikinimus kolektyvui, pvz., Kovo 8-osios ir kitomis svarbiomis progomis bei gražiai besišypsant pastovėti šalia generalinio ir (svarbiausia!) laiku spėti jam padavinėti įrėmintus popieriukus – jo asmenines padėkas, teikiamas dar likusiems lojaliems darbuotojams už gerą darbą.
Todėl belieka tik užjausti puikiomis įžvalgomis pasižymintį naująjį kandidatą į generalinius prokurorus: jis privalės ne tik, kaip jau pasižadėjo, atleisti prastai dirbančius prokurorus ir priimti naujus (arba susigrąžinti dėl D.Valio reformos prokuratūros sistemą palikusius profesionalus), bet ir imtis visai ne prokurorinės užduoties – įtikinti gerokai praretėjusius Komunikacijos skyriaus darbuotojus, kad prokuratūroje pyragai nekepami.
TAIP PAT SKAITYKITE: Palmira Martinkienė: „Kad tu dirbtum pagal darbo sutartį“...
