Jo esmė, nesigilinant į smulkmenas, būtų tokia – rugpjūtis yra politikų atostogų metas ir paprastai būtent rugpjūtyje, politikams praradus budrumą, įvyksta svarbūs, pasaulinio lygio įvykiai, įvairios politinės provokacijos ir pan.
Straipsnyje pateikiama keletas labai rimtų pavyzdžių, pradedant Pirmojo pasaulinio karo pradžia, Nagasakio ir Hirosimos tragedija ir baigiant įvairiais jau visų pamirštais konfliktais Dagestane, Osetijoje, Abchazijoje, t.y., ten, kur Rusija, neva gindama savo interesus, išžudė daugybę nekaltų civilių savo pačios šalies gyventojų. Bet apie tai, savame suprantama, straipsnyje neužsimenama.
Išsamioje publikacijoje, be abejo, neminimas ir vienas itin reikšmingas pasaulinis rugpjūčio įvykis: 1939 m. rugpjūčio 23 d. tarp Hitlerio Vokietijos ir Stalino SSRS pasirašytas vadinamasis Molotovo – Ribentropo paktas, kuris iš esmės sudarė prielaidas kilti Antrajam pasauliniam karui.
Ir tada susimąstai, kokia visgi neprognozuojama ateitis laukia prie bado slenksčio artėjančios didžiulės šalies
Siekdama „atstatyti“ teisybę, susiradau viename rusiškame portale minėtą straipsnį ir po juo rusų kalba savo vardu ir pavarde (prisijungusi per savo feisbuką, kaip ir reikalavo) parašiau komentarą, kad „draugas“ S. Naryškinas užmiršo paminėti būtent šį paktą ir paklausiu, ar iš to galima daryti išvadą, kad tokiais straipsniais Rusija aktyviai ruošiasi Trečiajam pasauliniam karui, pamiršusi, kad jame nugalėtojų gali ir nebūti.
Atspėkit, ar mano komentaras pasirodė? Savaime suprantama, kad ne. Pripratusi prie lietuviškų internetinių portalų komentarų įvairovės, tiesą sakant, buvau nustebinta ir bandžiau net kelis kartus įkelti komentarą, jį sutrumpinusi tik iki pakto paminėjimo, tačiau ir tokios kuklios mano nuomonės akyloji rusiška cenzūra nepraleido.
Kokia visgi turi būti silpna šalis, turinti galingą armiją kagėbistų bei atominį ginklą, jei bijo eilinės nepažįstamos moteriškės su nerusiška pavarde komentaro? Ar jų „smegenų plovimo“ ideologai ir strategai yra tokio žemo lygio, kad įsivaizduoja, jog visiškai „užzombinę“ savo tautą pasieks taip norimo šviesaus rytojaus? Beje, terminą „užzombinti“ pasiskolinau būtent iš minėto straipsnio autoriaus, tik jis jį naudoja, kalbėdamas apie Jungtines Amerikos Valstijas, kurios, jo suvokimu, baigia „užzombinti“ visą pasaulį. Kitaip tariant, visa Europa jau yra JAV politikos „užzombinta“, išskyrus, žinoma, protingąją Rusiją.
Cituoti ilgas straipsnio ištraukas būtų per didelė garbė „draugui“ Naryškinui, tačiau susilaikyti nuo vienos nedidelės ištraukėlės visgi niekaip neišeis, nes tik taip įmanoma suvokti šios publikacijos aukščiausio lygio demagoginę esmę.
Pateikiu pažodinį vertimą: „Dabar, kai neramu visame pasaulyje, reikia įdėmiai stebėti bet kokias politines provokacijas, rengiamas abiejose Atlanto pusėse. Reikia matyti ir giliai analizuoti visa, kas daroma Vakaruose, ir išmetama ant tarptautinių organizacijų aikštelių. Prieš keletą dienų Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje buvo balsuojama aiškiai politizuotu klausimu – dėl tarptautinio tribunolo įkūrimo. Šiuo atveju pretekstu tapo, deja, Malaizijos Boingo tragedija (nors iki šiol nė karto dėl panašių aviacijos katastrofų joks tribunolas nebūdavo kuriamas). Kaip ir dėl kito Saugumo Tarybos rezoliucijos projekto (dėl praėjusių metų kovo mėnesio Krymo situacijos), mes jį vetavome. Tačiau pagrindinis gynėjas – Jungtinės Amerikos Valstijos ties tuo nenusiramins. Dabar tikriausiai per prievartą siūlys svarstyti kitokiuose formatuose, tegul ir nebūtinai įvykdomuose. Bet kokio lygio sprendimus Vašingtonas pakreips taip, kad jie jam atrištų rankas. Kadangi būtent Vašingtonas suinteresuotas nestabilumu, suteikiančiu Jungtinėms Valstijoms laiko seniems plėšikavimams tęsti bei naujiems pradėti“.
Kaip tokiais atvejais sakoma, komentarai nereikalingi, tačiau visgi apima graudus liūdesys, žinant, kad didžioji dalis sėkmingai „užzombintos“ rusų tautos šventai tiki tokiais bajoro pavardę turinčio ir greičiausiai iš kilmingos Naryškinų giminės save kildinančio šiuolaikinio kagėbisto paistalais, kurie pagal cinizmo, melo ir ideologinių prioritetų bei vertybių pateikimą „aukštyn kojomis“, ko gero, aplenktų net žymiąsias hitlerinės Vokietijos ideologo Gebelso kalbas.
Ir tada susimąstai, kokia visgi neprognozuojama ateitis laukia prie bado slenksčio artėjančios didžiulės šalies, kurios „užzombinta“ armija bei ją palaikanti milijoninė „užzombinta“ tauta arba, kaip rusai mėgsta vadinti, liaudis bet kurią dieną yra pasiryžusi kilti į kovą „už šventą reikalą“, net jei tas „šventas reikalas“ iš tikrųjų yra tik tokių kagėbistų, kaip S. Naryškinas, V. Putinas ir jiems artimos chebros prisivogtų milijonų gynimas ir išsaugojimas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Palmira Martinkienė: Pagiriamasis žodis pažangiam jaunimui
