Kad nepatikėjo – ne tas žodis. Suakmenėjo, apstulbo, nusivylė, įsižeidė. Trūksta žodžių, kuriais būtų įmanoma perteikti buvusios bičiulės veido išraišką. Ji skubiai atsisveikina, taip ir nesugebėjusi paslėpti neigiamų emocijų protrūkio.
Lietuvoje negalima gyventi gerai. Jei sakai, kad gyveni gerai, kad gyvenimas yra gražus ir tu esi laimingas bei viskuo patenkintas – tada arba esi truputėlį trenktas, arba užsiimi kažkuo nelegaliu. Kažką slepi, kažko nepasakai, kažką nutyli. Žodžiu, meluoji.
Jei sakai, kad gyveni gerai, kad gyvenimas yra gražus ir tu esi laimingas bei viskuo patenkintas – tada arba esi truputėlį trenktas, arba užsiimi kažkuo nelegaliu.
Nebent esi Seimo narys, prokuroras arba teisėjas. Blogiausiu atveju – daktaras. Visi kiti Lietuvoje privalo gyventi blogai.
Taip vis dar mąsto ne tokia jau ir maža Lietuvos gyventojų dalis. Tie, kuriems vis kas nors yra negerai šiame gyvenime ir ypač negerai yra gyventi šioje šalyje.
Reikia visureigio
Negerai yra spūstys gatvėse ir keliuose, nors tuo dažniausiai piktinasi ne vieną automobilį savo garaže turintieji.
„Neužtenka šeimoje vieno automobilio“? – klausiu ne turtingo verslininko žmonos, o biudžetinėje įstaigoje dirbančios valstybės tarnautojos. Jos vyras irgi „valstybininkas“, tiesa, iš viršininkų.
„Tu ką – gal išprotėjai?! Man į darbą, vyrui į darbą, vaiką į būrelius nuvežti parvežti. Reiktų dar trečio, galingesnio, gerai būtų koks visureigis į kaimo sodybą pavažiuoti, tik kad vis tų pinigų trūksta.“
„Bet mieste juk visuomeniniu transportu naudotis ir pigiau, ir patogiau.“
„Kad aš su tais prasmirdusiais autobusais važinėčiausi! Nė už ką, tik per mano lavoną!“
„Aš tai važinėju, visai nesmirdi tie naujieji autobusai ir važiuoja pagal grafiką. Labai patogu. O vasarą minu dviratį“.
Pasižiūrėjo kaip į beprotę.
Reikia akcinių prekių
Paprastą darbo savaitės dieną, pačiame vidudienyje, uostamiesčio „miegamojo“ rajono prekybos centre atidarė naują prekybos centrą.
Žmonių – kaip per Jūros šventę. Visi rimti, susikaupę, veidai rūstūs.
Prie išėjimo iš parduotuvės, kai Onutė (arba Petrutė, arba Genutė) su savo Juozu į automobilio bagažinę kraus prekių stirtas, paklauskite, ar jiems Lietuvoje gyventi gera. Bet gal geriau neklauskite. Dėl viso pikto.
Vyksta kova už būvį – kas greičiau spės prisikrauti pilnus vežimėlius akcinių prekių. Nes jų, neduok Dieve, gali nelikti.
„Jozė, ožimk eilė pri kasuos nežiuopsuojės, aš dar če pasėrinkso bėškį vėskuo“, – rėkia per visą salę Onutė (Petrutė-Genutė) Kretingos–Plungės–Skuodo tarme.
Prie išėjimo iš parduotuvės, kai Onutė (arba Petrutė, arba Genutė) su savo Juozu į automobilio bagažinę kraus prekių stirtas, paklauskite, ar jiems Lietuvoje gyventi gera. Bet gal geriau neklauskite. Dėl viso pikto.
Nes, ko gero, išgirsite, kad po euro įvedimo viskas beprotiškai pabrango ir kad gyventi Lietuvoje tapo tiesiog nebeįmanoma.
Trink mašinos durelėmis ir – į nuosavą didelį gražų namą Kretingos centre. Kurį labai brangu išlaikyti.
Ir kur žiūri mūsų valdžia, kodėl paprastais darbo žmonėmis nesirūpina, ką jie sau galvoja?! Visai nervai nelaiko.
Reikia automato
Prie perkėlos į Kuršių neriją pastatė automatus bilietams įsigyti. Vieną šiltą sekmadienio popietę ėmė ir sugedo vienas automatas. Prie tradicinės bilietų kasos nusidriekė nemenka eilutė.
„Nieko jie nesugeba, o dar Europos Sąjungoj tipo gyvenam, viskas jiems amžinai lūžta, neveikia, kokia ir nauda iš tų automatų, jei vis tiek reikia eilėje kaip prie ruso stovėti?“ – bamba toli gražu ne pensinio amžiaus moteriškė, o įmitęs kiek per 30 persiritęs vyrukas.
Labai į jį panašus dviratininkas prieš kelias dienas itin atkakliai į tą patį bilietų automatą mėtė 5 centų monetas, nors prieš pat nosį pavaizduota, kad mažiausio nominalo moneta, kurią priima bilietų automatas, yra 10 centų.
O ilgojoje eilėje prie bilietų teko pastovėti net kokias 4 minutes!
Reikia pašto
Poniutė iš Vilniaus atvažiavo poilsiauti į Juodkrantę ir virkauja, kad per 20 metų joje niekas nepasikeitė. Kad baisiuose sandėliukuose poilsiautojai gyvena kaip gyvenę.
Visuotinio interneto laikais poniutei vis dar reikia pašto, dirbančio tik kelias valandas per dieną. Blogai, kad taip trumpai dirba. Gal popierinius laiškus į Vilnių rašys?!
Visuotinio interneto laikais poniutei vis dar reikia pašto, dirbančio tik kelias valandas per dieną. Blogai, kad taip trumpai dirba.
Gal popierinius laiškus į Vilnių rašys?!
Tai kam tada naujausio modelio išmanusis telefonas rankose? Ai, tiesa, selfiams ant kiekvieno kampo darytis. Tik kažkodėl ne prie sandėliukų, o išpuoselėtoje marių krantinėje įsikūrusioje jaukioje kavinukėje. Kurioje viskas labai brangu ir neskanu, košmaras kažkoks, kad aš daugiau į tą Juodkrantę važiuočiau!
Reikia kitokio požiūrio
Šiltuoju metų laiku į Juodkrantę iš Klaipėdos dviračiu numinu po kelis kartus.
Nė karto joje nemačiau nė vieno bjauraus sandėliuko, tik skoningai sutvarkytą marių krantinę su nemokamais treniruokliais, palei marias išdygusias modernias skulptūras, daugybę žydinčių gėlių aplink, puikiais dviračių takais zujančius poilsiautojus.
Matau tik jaukią, ramią, mielą pamario gyvenvietę su gražiąja bažnyčia, virš marių klykaujančiais kirais bei nepakartojamu rūkomos žuvies kvapu.
Gal tikrai yra teisūs tie, kurie sako, kad gyvenimas yra toks, kaip mes į jį žiūrime?
TAIP PAT SKAITYKITE: Palmira Martinkienė: Seimas laukia antrojo Valio?
