Pirmą kartą rėkti teko jau antrojo ketvirčio pabaigoje, kai smulkutė ir nedidukė Santa Okockytė smeigė tritaškį nuo aikštės vidurio. Neslėpsiu – tai vienas nuostabiausių metimų, kuriuos mačiau šiame krepšinio sezone. Kaip išprotėjęs puoliau į internetą ieškoti – galbūt kur nors kas nors bus įrašęs metimą. Radau, nuostabu!
Dar nuostabiau atrodė tos pačios S.Okockytės prasiveržimas po krepšiu vos kelios minutės prieš įspūdingąjį metimą. Susidarė įspūdis, kad bent pora mūsų gynėjų savo greičiu ir staigumu neprapultų ir vyrų krepšinyje. Puikių epizodų buvo ir daugiau – merginos kartais meta ir įmeta iš tokių padėčių, kurios atrodo visai beviltiškos.
Tiesa, prie vyrų krepšinio pripratusiai akiai ne kartą teko kraipyti galvą ir retoriškai klausti, kodėl čia nemetė, kodėl nesiveržė, kaip neįmetė! Bet juk sportas tuo ir nuostabus, kad nenuspėjamas.
Tai puikiai atspindi rungtynių pabaiga, kai lietuvės, atrodo, jau turėjusios saugią persvarą, ją išbarstė, suklydo savo paskutinėje atakoje, tačiau serbės nepasinaudojo savo šansu. Pergalė vos vieno taško skirtumu, džiaugsmo riksmai ir ašaros – tiesiog fantastiška mačo kulminacija.
Svarbiausia, kad mūsiškės sugebėjo atsitiesti pralaimėdamos 18 taškų skirtumu ir tai padarė jau ne pirmose rungtynėse. Kuris nors dar drįs pasakyti, kad moterų sportininkių psichologija silpna?
Penkios pergalės iš eilės ir patekimas į stipriausių komandų aštuonetą priartino Lietuvos rinktinės svajonę patekti į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Žinoma, merginų darbas dar net neįpusėjo, tačiau neįtikėtinos pergalės prieš Serbiją ir ypač saldi prieš Rusiją tiesiog privalo pritraukti prie TV ekranų dar daugiau žiūrovų.
Labai gaila, kad moterų rinktinės mačus nuspręsta rodyti per mokamą „Viasat Sport Baltic“ kanalą. Vis dėlto, kiekvienas sporto gerbėjas žino ir moka, kaip surasti transliacijų internete ir pažiūrėti mėgstamos komandos rungtynes.
Tad trečiadienį sėskime prie TV ir kompiuterių ekranų, bent trumpam pamirškime Jonines ir atiduokime savo širdis Lietuvos moterų rinktinei. Pažadu, nepasigailėsite.
TAIP PAT SKAITYKITE: Paulius Cubera: Medžiai, grybai ir lopai – keikite vadovus, o ne futbolininkus
