Bet pavasaris jau čia! Kalbu apie kitą pavasarį, kuris į Lietuvą ėjo 23 nepriklausomybės metus. Jis dar labai ankstyvas, bet jis jau čia. Netikite?
Reformatorius, energetikė ir nepopulistas
Užtenka įsijungti televizorių, pasižiūrėti, kaip valdo tautos išrinktieji ir nejučia pradeda svirti rankos. Jei skaitai šį straipsnį, greičiausiai neprisidėjai prie valdančiosios daugumos patekimo į Seimą – statistinis socialdemokratų rinkėjas neskaitys, nes internetu naudotis nelabai moka, o besijungiančių Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ šalininkai internetą įsives tada, kai, minimalus darbo užmokestis šoktels iki 1500 litų.
Greičiausiai ir jums sunku patikėti, kad turint tokią valdžią kas nors gali pasikeisti į gera. Skepticizmas visiškai pagrįstas.
Pažiūrėjus į tai, ką daro tautos išrinktieji, nepanašu, kad valdžios sprendimai artimiausiu metu pagerins gyvenimą.
Esame vieni Europos lyderių pagal darbo jėgos apmokestinimą. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad labai neišsiskiriame – Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas siekia 49 proc., Europoje – 51 procentą. Lyg ir neblogai, tačiau, kaip neseniai pasiūlymuose Lietuvai atkreipė dėmesį Tarptautinis valiutos fondas, neproporcingai didelius mokesčius pirmiausia išduoda didelė šešėlinė ekonomika.
Verslininkams jau pabodo skųstis ir kariauti su valdžia, kai kurie ėmė iš Lietuvos bėgti. Pernai estiško kapitalo bendrove tapusios „Hanner“ įmonės vadovas Arvydas Avulis savo sprendimą bendrovę perkelti į Estiją motyvavo tuo, kad Lietuvoje yra nestabili investicinė aplinka.
Verslininkams jau pabodo skųstis ir kariauti su valdžia, kai kurie ėmė iš Lietuvos bėgti. Pernai estiško kapitalo bendrove tapusios „Hanner“ įmonės vadovas Arvydas Avulis savo sprendimą bendrovę perkelti į Estiją motyvavo tuo, kad Lietuvoje yra nestabili investicinė aplinka. Pasižiūrėjęs, kas vadovauja už investicinę aplinką Lietuvoje atsakingai ministerijai – ponia Birutė Vėsaitė, kuri dar visai neseniai ir pati nelabai žinojo, kuri yra jos ministerija – negali verslininko smerkti.
Tokių neproporcingai didelių mokesčių Lietuvoje yra ir daugiau. Pavyzdžiui, akcizo mokestis, lyginant akcizą ir vidutines gyventojų pajamas, mūsų šalyje yra didžiausias ES. Ką dabar daryti? Atsakymą žino reformatorius sveikatos ministras Vytenis Andriukaitis, kuris pasistengs, kad būtume pirmi ir toliau. Ministras sako – padidinkime akcizo mokestį dar kartą!
V.Andriukaičio pasakymas, kad akcizo mokestį reikia didinti kasmet, nes tai leistų apsaugoti visuomenę nuo neigiamo alkoholio vartojimo poveikio, kelia klausimą – ar ministras vadovaujasi bent jau kokia nors ekonomine logika? Pakelsime akcizą, dar labiau išauginsime šešėlinę ekonomiką, o išlaidos nekokybišką naminukę pirksiančių latrelių gydymui valstybei kainuos dar gerokai daugiau.
Graudžiausia yra tai, kad būtent šis reformų ištroškęs ir internautų pajuokos objektu tapęs ministras bene vienintelis imasi įgyvendinti Vyriausybės programą – štai tokia puiki ta programa! Kas būtų, jei pagal programą pradėtų dirbti ir visi Seimo nariai? Baisu ir pagalvoti.
Nedžiugina lietuvio ne tik valdžios sprendimai, bet ir tai, kad šildymo sezonui dar galo nesimato. Jau skaičiuojama, jog už kovo mėnesį reikės mokėti trečdaliu daugiau nei vasarį. O pirmosios balandžio dienos tarsi ir sufleruoja, kad nemažai mokėsime ir už balandį.
Esame „lyderiai“ dar vienoje srityje – už gamtines dujas „Gazprom“ mokame brangiausiai ES.
Dabar valdžia postringauja apie energetinę nepriklausomybę, o kol kas mes net nežinome, kokią energetikos strategiją turėsime ir kam bus teikiami prioritetai – statysime atominę ar remsime atsinaujinančius išteklius. Tik mūsų darbšti valdžia gali vienu metu eiti dviem keliais ir laviruoti tarp dviejų alternatyvų.
Bet ramiai! Mūsų premjeras – ne iš tų, kurie politikuotų. Jis iškart imasi veiksmų – sudaro darbo grupę ir išsprendžia visas problemas. Viens du ir nebus bėdų!
Ne tokie jau maži
Pasižiūri į mūsų valstybės valdžią ir susimąstai – kur aš gyvenu?
Dažnai pamirštame, kad Lietuva – tai ne saujelė korumpuotų politikų. Ar kada nors pasižiūrite, kokia ta Lietuva yra iš tikrųjų? Ar pamąstote, kad gyvenate mažoje, bet tuo pat metu ir didelėje šalyje, kuri savo pasiekimais gali nustebinti pasaulį?
Lietuva jau ketvirtus metus iš eilės Europoje pirmauja pagal šviesolaidinio interneto plėtrą. Europos komisija (EK) praėjusią savaitę paskelbė siūlanti naujas taisykles, kuriomis bus siekiama atpiginti plačiajuosčio interneto diegimą pasaulyje, o Lietuva buvo pasirinkta kaip pavyzdinė valstybė.
Pernai „Pando Networks“ atlikta pasaulinė interneto greičio matuoklė parodė, kad Lietuva pagal interneto greitį yra ketvirta pasaulyje. Šie technologiniai pasiekimai puikiai atsispindi ir mūsų verslaus jaunimo rezultatuose.
Prieš mėnesį stambų investuoją „Practica Capital“ pritraukė pasaulyje analogų neturinti lietuvių sukurta sistema „Gifty“, leidžianti nuotoliniu būdu dovanoti dovanas. Prie tarptautinę perlaidų bendrovę „Transfergo“ įkūrusių lietuvių šių metų pradžioje jau prisijungė didžiausias „Twitter“ investuotojas Gregas Kiddas, kuris liko sužavėtas mūsiškių idėja. Ir projektą visi sparčiai vysto toliau. „Firday Lab“ vaikinai sukūrė pirmąjį pasaulyje išmanųjį sonarą, kuriam gavo „Apple“ licenciją, o viso pasaulio žvejybos parduotuvės jau pateikė išankstinius produkto užsakymus.
Ir geriausia tai, kad tokių jaunų ir ambicingų verslininkų Lietuvoje nuolat daugėja. O laisvoje šalyje išaugęs jaunimas mąsto globaliai ir neapsiriboja tik Lietuvos rinka – iškart taikosi užkariauti visą pasaulį.
Tai gal vis dėlto apie šiuos jaunus žmones, o ne apie valdžioje kėdes užpakaliais trinančius politikus pirmiausiai turėtume pagalvoti ir mes patys, sakydami Lietuvos vardą?
Lietuva yra tarp lyderių ES pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių – „Versli Lietuva“ duomenimis, pernai pagal šį rodiklį buvome ketvirti ES ir šešti pagal užsienio kalbų žinojimą. Žinoma, galima visiškai pagrįstai diskutuoti apie Lietuvos aukštojo mokslo kokybę, tačiau prieš faktą nepasiginčysi – užsieniečiai lietuvių išsilavinimą vertina. Pagal tiesioginių užsienio investicijų skaičiaus augimą Lietuva – penkta pasaulyje.
Beveik visi Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai pas mus perkėlė savo paslaugų aptarnavimo centrus. Neseniai apie planus įdarbinti 100 specialistų pranešė ir „Swedbank“. Ir tai – tik keli palyginimui paimti didieji bankai. Šimtai smulkių bendrovių, apie kurias net nežinome, jau eksportuoja savo paslaugas užsienio valstybėms.
O juk dar visai neseniai apie tai, kad mūsų šalyje galima kurti aptarnavimo centrus, niekas negalvojo. Užteko, kad į Lietuvą ateitų „Barclay‘s“ ir sniego gniūžtė pajudėjo.
Ir į Lietuvą atsikelia ne tik bendrovės, ją dažniau aplanko ir turistai – pernai pagal užsienio turistų skaičių Lietuva antrus metus iš eilės augo greičiausiai Europoje. Mūsų šalyje pernai apsilankė 12,4 proc. daugiau užsienio turistų nei ankstesniais metais.
Bendra šalies ekonominė situacija taip pat džiugina – pernai Lietuvos Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas buvo antras Europoje – BVP augo 3,6 proc., o kitąmet, pasak „Nordea“ banko analitikų, mūsų BVP augs sparčiausiai ES.
Pesimistas lietuvis sakys – kai esi duobėje, bepigu augti greitai. Tačiau pripažinkime – vytis vakariečius greičiau nei kitos Rytų Europos valstybės išties smagu.
Beveik visi Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai pas mus perkėlė savo paslaugų aptarnavimo centrus. Neseniai apie planus įdarbinti 100 specialistų pranešė ir „Swedbank“. Ir tai – tik keli palyginimui paimti didieji bankai. Šimtai smulkių bendrovių, apie kurias net nežinome, jau eksportuoja savo paslaugas užsienio valstybėms.
Iš duobės lipame greičiau
Jei jau žiūrime į tai, kur esame geriausi, reikia pažiūrėti į nemalonią statistiką. Ir ji byloja, kad problemų yra ir be valdžios. Vis dar pralaimime karą keliuose, papildomi vairavimo egzaminai ar socialinės reklamos padėties keliuose negerina. Pernai nelaimingų įvykių keliuose Europoje, EK duomenimis, vidutiniškai sumažėjo 9 proc., o Lietuvoje padidėjo 2 procentais. Mūsų šalyje milijonui žmonių teko šimtas avarijų aukų.
Mūsų šalies nepuošia ir dar viena statistika – ilgą laiką pasaulyje pirmaujame pagal savižudybių skaičių. Vienam gyventojui tenkančių savižudybių Lietuvoje yra tris kartus daugiau už Europos vidurkį. Tačiau gali būti, kad greitai šią vietą užleisime 12 pagal dydį pasaulio ekonomikai Pietų Korėjai – valstybei, kuri dar niekada nebuvo taip išsivysčiusi kaip dabar.
Šis nemalonus Pietų Korėjos pavyzdys rodo, kad problemų yra ne tik mūsų darže.
Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje savižudybių mažėja. Ir, gerėjant mūsų visų gyvenimui, ilgainiui sumažės dar labiau. Tik problemas reikia spręsti. Visiems.
Tad, lietuvi, jei pats po buteliuko prie vairo nesėsi, kelių ereliu nebūsi ir sutiktam broliui lietuviui ne tik pavydėsi ir dėl degančio namo džiaugsiesi, bet sugebėsi dar ir gerą žodį ištarti, ilgainiui ir avarijų, ir savižudybių bus mažiau.
Jau dešimtmetį esame Europos lyderiai pagal dar vieną rodiklį – emigraciją. Tai – lyg ir dar viena priežastis pasiskųsti. Bet ar tikrai emigracija taip blogai? Kai kalbame apie emigraciją, pamirštame kitą medalio pusę – mažėjanti bedarbystė, milžiniškos mūsų ekonomiką gaivinančios emigrantų perlaidos ir, žinoma, sumažėjęs nusikalstamumas. Juk išvažiavo ne tik jaunos šeimos ir studentai, bet ir buduliai. Dėl to Lietuvos gatvės dabar gerokai saugesnės.
Ir niekas nesako, kad emigrantai niekada negrįš. Airiai grįžo, grįžti pradeda ir lietuviai. Europoje pirmaujame ne tik pagal emigracijos, bet ir pagal reemigracijos mastus, o pastaruoju metu ir emigruojančiųjų skaičius gerokai mažėja ir jau beveik pasiekė 2003 metų lygį.
Apskritai, emigrantai, jei tik išties rasime ir palaikysime ryšį su jais, o ne tik žodžiais kursime „Globalios Lietuvos“ strategijas, gali tapti kiekvieno iš mūsų vartais į pasaulį. Pavyzdžiui, tiltu siekiantiems vystyti verslą kitose šalyse.
Užtenka ir vienos plytos
Tad, lietuvi, ne viskas taip blogai. Iš prigimties esame melancholikų tauta, visi mėgstame paburnoti ir pasiskųsti blogu gyvenimu. Tokie jau esame. Tačiau burnodami nepamirškime, kad valdžia ir valstybė – du visiškai skirtingi dalykai. Ir kad savo valstybės gerovę kuriame mes, o ne valdžia. Galiausiai, ir valdžia tokia visą laiką nebus.
Svarbiausia, kad Lietuvos pavasario sniegas jau tirpsta. Tik nereikia visko norėti iš karto. Rezultatai ateina po truputį. Lašas po lašo. O pastangų nereikia daug – užtenka gerai padėti vos po vieną plytą per dieną ir, žiūrėkite, praėjus dar 23 nepriklausomybės metams, seną mūsų kiemo tvorą pakeis tvirta siena.
