Suprantama, pats rūbas jokios grėsmės saugumui nekelia. Grėsmė saugumui slypi politiniame kontekste ir paranojiškuose vaizdiniuose, kurie supa šį rūbą nešiojančias musulmones. Lietuvoje musulmonų vis dar mažai, o vaizdą apie jų gyvenimą ir papročius visuomenė susidaro ne iš kasdienės patirties, o iš kelių minučių naujienų santraukos.
Naujienų pranešimai musulmonų pasauliui dažnai nėra palankūs. Irake, Sirijoje, Jemene ar Afganistane vyksta nesibaigiančios kovos, kuriose dažnai užmirštama dėl ko buvo kaunamasi. Islamo radikalai, be abejo, kelia didžiausią teroristinę grėsmę Vakarų pasauliui.
„Islamo valstybės“ teroristai mėgaujasi savo žiaurumu ir pasaulio dėmesiu. Jų egzekucijos – būdas įrodyti pasauliui savo galią ir fanatiško tikėjimo neribotumą. Jie įtvirtina islamofašizmo sampratą, kurią ima suprasti ir Vakarų lyderiai, pakeldami į kovą naikintuvus.
Turėtų būti akivaizdu, kad dėl islamo radikalų siautėjimo labiausiai kenčia būtent patys nuosaikūs musulmonai. Bet Lietuvoje į viską stengiamasi žiūrėti paprastai ir su pasimėgavimu. Su tokiu pasimėgavimu kuriamos greitos išvados ir lengva ranka nubraukiamos kompleksinės ir labai rimtos problemos, kurių sprendimas nėra sienų uždarymas.
Bet Lietuvoje į viską stengiamasi žiūrėti paprastai ir su pasimėgavimu. Su tokiu pasimėgavimu kuriamos greitos išvados ir lengva ranka nubraukiamos kompleksinės ir labai rimtos problemos, kurių sprendimas nėra sienų uždarymas.
Kokią išvadą daro stereotipus kuriantys ir palaikantys kvailiai? Visi musulmonai – teroristai. Na, gal ne visi, bet didžioji dauguma tikrai pasiruošusi susprogdinti visą pasaulį Alacho garbei pašlovinti. Lietuvoje tvyro tyli baimė, kad ta įsivaizduojama piktojo islamo invazija kažkokiu paslaptingu būdu užlies ir mus. Kai kuriems kyla įvairių minčių, kai kurie tiesiog sako, kad žino, jog bus blogai.
Islamo religija, kaip ir bet kuri kita religija, sukuria prielaidas konfliktui. Pastaruoju metu būtent islamas tapo agresyvios plėtros religija, prie kurios šliejasi fundamentalistai.
Islamo radikalai yra tapatinami su visa kultūra ir civilizacija, visais religijos atstovais, pabrėžiant, kad musulmonai tai jau tikrai nėra tokie patys, kaip mes.
Tai patvirtina ir A.Paulausko išsakyta absurdiška mintis, rodanti išankstinį nusiteikimą prieš musulmonus: „Kai jų būtų ne trys šimtai, o trys tūkstančiai ar dar daugiau, tokias taisykles priimti būtų sunkiau, tada pasipriešinimas būtų didesnis. Geriau turėti tas taisykles iš anksto aprašytas“.
Išverskime šį sakinį į tai, ką iš tiesų norėjo pasakyti A.Paulauskas: įteisinkime draudimą, kol jie negali priešintis. Tai neskambėtų taip apgailėtinai, jei pats buvęs Seimo pirmininkas ir kažkada dar perspektyviu laikytas politikas drąsiai stovėtų šalia savo teiginio ir gintų jį su tokiu pačiu aršiu kvailumu, kokiu jį ištarė.
Bet kaip ir visiems, kurie mėto saldainius publikos kvailumui penėti, A.Paulauskas pradeda išsisukinėti ir aiškinti, kad musulmoniškas rūbas, neva, trukdys pamatyti veidą, atskirti lytį ar suprasti ketinimus.
Bet kaip ir visiems, kurie mėto saldainius publikos kvailumui penėti, A.Paulauskas pradeda išsisukinėti ir aiškinti, kad musulmoniškas rūbas, neva, trukdys pamatyti veidą, atskirti lytį ar suprasti ketinimus.
„Galbūt teroristiniais tikslais žmonės gali būti suinteresuoti. Tas rūbas neleidžia sakyti, kas tai – vyras ar moteris, kokie to žmogaus ketinimai, pastebėti veidą, identifikuoti. Viešajam, nacionaliniam saugumui tai yra argumentas“, – teigė A.Paulauskas.
Ne, ponas A.Paulauskai. Šiuo metu nacionaliniam saugumui svarbiausia turėtų būti sėkminga visos Europos Sąjungos priimamų pabėgėlių integracija ir ramus jos įgyvendinimo procesas, bet jūs skleidžiate paranojiškas idėjas apie tai, kad musulmonių apdangalai yra ženklas šaukti apie terorizmo pavojų. Tai neatsakinga ir kvaila.
Jūs kalbate apie kelis šimtus pabėgėlių tokiu tonu, lyg tai būtų priešas, tykantis už vartų, kai iš tiesų tai tebus žmonės, bėgantys nuo karo savo šalyje ir norintys normalaus gyvenimo galimybės.
Dar labiau liūdina tai, kad tokie pasisakymai nuo dugno pakelia tuos, kurie tuojau pat išjudina tykiai visuomenėje gyvenančio rasizmo ir ksenofobijos audrą. Jos pavyzdžius tikriausiai galėsite paskaityti ir po šiuo mano komentaru.
Beveik visus juos bus galima paaiškinti kitų kultūrų baime, neišmanymu ar tiesiog lengvabūdišku paistymu apie tai, kad musulmonai yra mūsų priešai. Kodėl priešai? Nes mums reikia apibrėžti save. Taip prieglobsčio ieškantis siras, norintis kurti verslą mums tampa svetimu, o nesąmones paistantys tautininkų būrelio nariai – savais.
Būtent tai ir yra visuomenės brandos problema, kuri turėtų sukti galvą A.Paulauskui. Jo siūlymas kuria atskirtį ir duoda ženklą – ateina neapibrėžtas pavojus.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui turėtų rūpėti valstybės stabilumas ir visuomenės gebėjimas reaguoti blaiviai, bet jis rūpinasi musulmonių moterų garderobu. Gal tai ir nėra taip blogai. Vadinasi, rimtos problemos tik mūsų vaizduotėje.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vidaus reikalų ministras: jei pabėgėliai norės integruotis, burkų drausti nereikės
