Kad ir kaip pavadinsime šį procesą, bet tai nepaneigs bandymų apeiti pilietinės atsakomybės ribą ir pateisinti savo kaltes. Akimirkos herojus pažadina naujas sunkus rytas. Taip pažadinta beveik po trijų dešimtmečių finansinių dionisijų buvo Graikija, taip vasaros rytus pasitinka ir tas po automobilio daiktadėže nulūžęs Palangos poilsiautojas.
Akivaizdu, kad nuo Periklio aukso amžiaus iki Cipro idiokratijos nusiridenę graikai neras atsakymų radikaliose idėjose ar iliuziniuose projektuose.
Kas laukia Graikijos? Pastaruoju metu graikai gyvena ir balsuoja desperatiškai. Akivaizdu, kad nuo Periklio aukso amžiaus iki Cipro idiokratijos nusiridenę graikai neras atsakymų radikaliose idėjose ar iliuziniuose projektuose. Jiems lieka dvi paprastos išeitis – susitaikyti su sunkia tikrove ir tokia pačia sunkia taupymo programa, arba tapti Europos užkampiu, kur šalia Antikos griuvėsių turistas iš JAV ar Kinijos galės pažvelgti ir į vakarietiškos Graikijos likučius.
Kas laukia Palangos? Nesibaigiantys sunkūs rytai. Minios poilsiautojų, prarandančių sveiką protą ir entuziastingai kertančių karštus čeburekus, plūduriuojančių rudame vandenyje su plastikiniais maišeliais ir boluojančia savo tuštybe, o vakarais prisiliuobiančių ir einančių aiškintis, kieno kaimas geresnis. Be atsakomybės. Iki kito rytojaus.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Taip“ referendume pasakęs graikas Spirosas: gyvenome kaip karaliai už pinigus, kurių neužsidirbome
