Pradėkime nuo to, kad Konstitucija, kaip pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises, nustatantis valdžių tarpusavio santykius ir ryšius, tam tikrais atvejais gali būti keičiama. Konstitucija nėra antgamtinė duotybė, kuri negalėtų būti formuojama atsižvelgiant į visuomenės būklę.
Visgi, dabartiniai Lietuvos valdantieji į Konstituciją ir įstatymus žvelgia su tokiu lengvabūdiškumu ir manipuliatyvumu, kuris verčia kalbėti apie grėsmę.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) programoje buvo ne viena nuostata, kurios įgyvendinimui prireiktų Konstitucijos keitimo. Nepavykus suburti konstitucinės daugumos parlamente, reikėjo ieškoti kitų būdų, kaip įgyvendinti savo pažadus.
Iš LVŽS frakcijos Seime pasitraukęs Justas Džiugelis spaudos konferencijoje valdančiųjų lyderio Ramūno Karbauskio veiklos ir pažadų įgyvendinimo principą apibūdino taip: teisė gimsta iš galios. Tas, kas turi parlamentinę daugumą, primeta savo taisykles. Ir ne tik primeta, bet ir jas keičia taip, kad galėtų laimėti.
R.Karbauskiui toks valdomos demokratijos modelis, kokio įsigalėjimą ypač ryškiai matome Vengrijoje ir Lenkijoje, atrodo priimtinas.
Tai, kad Konstitucija valdantiesiems neatrodo valstybingumo pamatas, pademonstruota jau kovo mėnesio 13-osios dienos balsavimu dėl Seimo nario Mindaugo Basčio mandato panaikinimo. Tuomet balsavusiųjų už tai, kad priesaiką sulaužęs ir šiurkščiai Konstituciją pažeidęs politikas apleistų Seimą, neužteko. Valdantieji nepademonstravo pagarbos Konstitucijai.
Išsyk po balsavimo mano kalbintas Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas tuomet sakė: „Tai yra Seimo reputacijos klausimas ir kiek juo pasitiki visuomenė po tokių žingsnių. Tai yra iššūkis teisinei valstybei“.
Bet iššūkis teisinei valstybei nesibaigė šiuo balsavimu. „Valstiečiai“ kas savaitę pateikia įstatymų projektus, kurių suderinamumą su Konstitucijos nuostatomis kritikuoja net Seimo teisės departamentas. Tai netrukdo jėga bandyti įsprausti šių siūlymų ir viešai tikinti, kad jų teisinis adekvatumas dar bus išaiškintas.
Geriausiu bandymo apeiti Konstitucijos barjerą pavyzdžiu tapo referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimas. „Valstiečių ir žaliųjų“ rinkimų programoje žadėtas referendumas sulaukė asmeninės R.Karbauskio globos. Jis iš anksto pareiškė, kad jei referendumo klausimas nebus atsakytas teigiamai, tai toks referendumas net nėra reikalingas.
„Vienos dienos referendumas bus praloštas. Kam tada eiti į tą referendumą?“, – rugpjūčio 29 dienos referendumo darbo grupės posėdyje piktinosi LVŽS lyderis.
Į visus kritinius argumentus, kuriais buvo bandoma paaiškinti, kad referendumas rengiamas ne tinkamam rezultatui gauti, o sužinoti visuomenės nuomonę, R.Karbauskis nereagavo.
Teisė čia tik kliuvinys, trukdantis siekti politinių tikslų. Tai, kad Konstitucija yra savotiškas barjeras, kurį visais įmanomais būdais bandoma peršokti ar tiesiog pralįsti per apačią, parodė ir praėjusios savaitės Seimo posėdis. Pristatydamas dviejų dienų balsavimo su dviejų savaičių pertrauka idėją, R.Karbauskis ramino visus, kad laiko tikrintis užtenka.
„Einama tokiu keliu, kad mes, darbo grupė, priėmėme tokią formuluotę. Jei Konstitucinis Teismas priims kitokį sprendimą, tai mes keisim. Laiko užtenka, galime sau tai leisti“ , – sakė jis.
Parlamentinė galia pajungiama dar prieš Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Ir šiame principe glūdi pavojus, kad nepavykus gauti tinkamo atsakymo, galiausiai bus atsisakoma išaiškinimo arba keičiami aiškintojai. Palankūs teisės ir teisėsaugos institucijų, valstybinės žiniasklaidos atstovai susidūrus su kliūtimis politinei galiai buvo pasirenkami Vengrijoje bei Lenkijoje.
Prie valdančiųjų prisišlieję Lietuvos socialdemokratinės darbo partijos atstovai perėmė žaidimo taisykles. Juozas Bernatonis registravo siūlymą, kuris leistų referendumo klausimą skelbti priimtu, jei dėl jo balsuotų ne daugiau nei 50 proc. visų registruotų rinkėjų, o tik 40 proc.
Balsuojančiųjų pasyvumą bandoma nugalėti ne jų politiniu aktyvinimu, įtraukimu į procesą ir klausimo svarbos eskalavimu, o tiesiog nuleidžiant referendumo kartelę.
Konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius jau ne kartą pabrėžė, kad Konstitucijos kūrėjai ne veltui I ir XIV straipsnius apsaugojo referendumo būdu ir nustatė pakankamai aukštą kartelę. Jei ši kartelė bus nuleista vieną kartą, tai niekas nebegalės užtikrinti, kad valstybės egzistavimą lemiantys klausimai nebus ir kitą kartą sprendžiami išskirtinai palengvintomis sąlygomis.
Seimo rinkimų sistemos keitimas, Seimo narių mažinimo klausimas – šios idėjos buvo aptariamos ir ankstesnių kadencijų parlamentuose, bet niekada pastangos keisti sistemą nebuvo taip įžūliai žengiančios per teisinius barjerus ir politinius saugiklius, užtikrinančius Konstitucinių pamatų tvirtumą.
Bandymus judinti konstitucinius valstybės pamatus gali patvirtinti ir netikėtas „valstiečių“ frakcijos nario Stasio Jakeliūno susitikimas su Konstitucinio Teismo pirmininku. Lyg netyčia, taip ir neturint sprendimo, ar bus svarstomas pensijų reformos atitikimas Konstitucijai.
Tokių spaudimo Konstituciniam Teismui ar parlamentinės galios viršenybės teisei pavyzdžių matome vis daugiau ir jie vis įžūlesni.
Seimo vicepirmininko postą kaip dovaną gavęs „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis žadėjo „galios centrą iš institucijų perkelti į Seimą“. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nuolat piktinasi, kad opozicija neveikia pagal „valstietišką“ demokratijos principą ir nepaklūsta daugumai bei žlugdo balsavimus.
Daugelyje komitetų ir įvairiems klausimams suburtų komisijų valdantiesiems tenka dirbti vieniems ir rengti posėdžius vos sukrapštant kvorumą arba apsimetant, kad toks yra.
Darbo grupėje dėl dvigubos pilietybės referendumo jau buvo pavyzdys, kai svertiniu balsu tapo pirmininko, „valstiečio“ Arvydo Nekrošiaus balsas, nors konservatorius Andrius Kubilius reikalavo vadovautis statuto nuostatomis ir balsuoti iš naujo.
Sunku pasakyti, ar šis jėgos demonstravimas bei nuolatiniai bandymai prasmukti pro teisės spragas ar peršokti per Konstitucijos barjerą yra naujoji politinio gyvenimo tendencija, ar laikina politinių kovų dalis.
Bet šie procesai pamažu judina konstitucinius valstybės pamatus. Ir šis sąmoningas ar nesąmoningas judinimas veda link valdomos demokratijos, kurioje laisvių ir teisių garantu taps nebe pagrindinis įstatymas, o pagrindinis įstatymų iniciatorius ir priėmėjas.
