Zigmas Vaišvila ir Rolandas Paulauskas neabejotinai liks Lietuvos istorijos įrašuose. Jie prisidėjo prie tų drąsių žmonių, kurie pasirašė už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Vėlesni jų darbai ir asmeniniai pasirinkimai atvedė iki to, kad valstybingumą kūrę žmonės tapo valstybei priešiško informacinio lauko dalimi.
Kažkada gerbti politikai tapo nepailstančiais savos valstybės kritikais. Valstybės kritikas – pagirtinas vaidmuo. Dažniausiai netgi naudingas stagnuojančiai sistemai. Bet tik tuomet, kai ta kritika neprasilenkia su faktais ir logika, kai kritika netampa asmenine pagieža ir šventuoju karu prieš ne Zigmo ir ne Rolando Lietuvą.
Kodėl signatarai staiga tapo Kremliui naudingais veikėjais, kurie pasinaudodami suteikiama platforma pasakoja apie tariamai prie žlugimo artėjančią Lietuvos valstybę ir visą Europą, suprasti sunkoka.
Viena vertus, tai noras likti įtakingais viešojoje erdvėje ir svajonė, kad bendrą, demokratinės Lietuvos vaizdinį bus galima pritempti prie savosios iliuzijos, kurioje jiems tenka itin garbinga teisuolių vieta. Kita vertus, tai tiesiog nemokama galimybė pasirodyti televizijos eteryje ir paklegėti.
Labai gerai, kad VSD ataskaitoje įvardinama tokių asmenų veikla, tačiau čia kyla ir pavojus, kad grėsmė Lietuvai bus suvokta tik tuščių Zigmo Vaišvilos konferencijų ar Rolando Paulausko geopolitinių svaičiojimų fone.
Rusijos puolamojo pobūdžio karinės pratybos, bandymas išsaugoti įtaką energetikos srityje, kibernetinės atakos – visas šias grėsmes galime įvardinti. Visas jas atremti padeda konkrečios institucijos. Jų stiprinimas turėtų tapti bet kurios valstybinį interesą gerbiančios politinės partijos programos dalimi.
Jei jau išties norite atremti Rusijos grėsmę, visų pirma, privalėsite atremti ją savo ir artimųjų galvose.
Didžiausia bėda hibridinio karo fone – pasidavimas emocijoms ir manipuliavimui faktais. Jei jau išties norite atremti Rusijos grėsmę, visų pirma, privalėsite atremti ją savo ir artimųjų galvose. Žinoma, valstybės institucija to negali įvardinti (bent jau tiesiogiai), bet tam esu aš – didžiausia grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui ir toliau išlieka mūsų pačių kvailumas.
Vienas iš modernios Lietuvos valstybingumo garantų – narystė tarptautinėse organizacijose, aktyvus buvimas Vakarų pasaulio dalimi, solidarumas Europos Sąjungą ištinkančių iššūkių akivaizdoje. Kaip ryžtingai puolėme dalintis ES paramą, taip pat turime prisiimti bendrą atsakomybę. Žiūrėdami savo interesų, bet nepamiršdami, kad esame ir Europos intereso dalimi.
Būtent čia abejonės pleištą bando įkalti tie, kurie nori silpninti Lietuvos poziciją. Šie žmonės sąmoningai išnaudoja kiekvieną faktą, kuris parodo mus ištinkančias problemas. Europa jau senokai Rusijos informacinėje erdvėje gyvena apokaliptinėmis nuotaikomis.
Dalis lietuvių išties pritartų tokiam vaizdiniui. Jie išties tiki, kad tradicines vertybes geriau apgintų ne demokratiška visuomenė, o žavus ir stiprus diktatorius. Kad vardan diktatūros stabilumo verta aukoti savo asmeninę laisvę, žmogaus teises, galimybę kurti, reikšti savo mintis.
Pabėgėlių krizė tapo geriausiu išbandymu mūsų protų blaivumui. Įsivaizduojamų grėsmių ir būsimos pasaulio pabaigos kaitinami komentatoriai, dar neseniai demaskavę Rusijos melą Ukrainoje, tapo to paties Rusijos melo Vokietijoje ar Nyderlanduose dalimi.
Pabėgėlių krizė tapo geriausiu išbandymu mūsų protų blaivumui. Įsivaizduojamų grėsmių ir būsimos pasaulio pabaigos kaitinami komentatoriai, dar neseniai demaskavę Rusijos melą Ukrainoje, tapo to paties Rusijos melo Vokietijoje ar Nyderlanduose dalimi.
Žmonės, kurie buvo pasiruošę už rankos atvesti Ukrainą į Europą, staiga pradėjo aiškinti, kad ta pati Europa jau prie žlugimo ribos, nes ją, šiame sudėtingame pasaulyje ištiko kažkas netikėto, europiečiai susidūrė su terorizmo grėsme.
Jei jau norite kalbėti apie tikrąją grėsmę Lietuvai, tai prabilkite apie chaosą ir skerdynes Europoje, aiškinkite, kad turime eiti įsivaizduojamu trečiuoju keliu. Praneškite visiems apie Vakarų pabaigą. Karą Vakarams paskelbusiai Rusijai tai bus tikra dovana.
Štai jums ir dar viena pamoka. Norite kritikuoti migracijos politiką, ekonomiką? Nepatinka liberali demokratija? Darykite tai konstruktyviai, pristabdykite retorikos žirgus, nes kitaip tapsite Kremliaus propagandos dalimi ir atpažinsite savo pagiežą pagiežos Lietuvai, Europai ir laisvei fone.
O atsiranda net ir tokių, kurie ima ir atskleidžia, kad išties žavisi Putinu bei linki Lietuvai panašaus jam ranką tiesiančio vadovo, kokį matome Viktoro Orbano ar Milošo Zemano asmenyse. Daugelis nespjautų ir pabučiuoti Putino batus už solidžią paramėlę, kaip tai daro Prancūzijos gėda Marine Le Pen ir jos Nacionalinis frontas.
Palinkėkime sau, kad tuštuma Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijose nepersikeltų į mūsų galvas. Didžiausia grėsmė slypi būtent jose, įsileidžiančiose abejonę Lietuvos valstybingumu ir ateitimi Vakarų pasaulyje.
TAIP PAT SKAITYKITE: Po VSD ataskaitos – nauji „namų darbai“ politikams
