Jungiamuoju metinio pranešimo akcentu tapo nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimas. Užsimindama apie Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Liudo Mažylio Vasario 16-osios akto originalo atradimą prezidentė pabrėžė, kad jis iliustravo asmeninio apsisprendimo ir iniciatyvos galią.
Tai buvo pirmoji tezė, po kurios valstiečių žaliųjų lyderio Ramūno Karbauskio ausys turėjo pradėti kaisti. Beveik visi pastarieji valdančiųjų siūlymai pasižymėjo asmeninio apsisprendimo galimybės ribojimu ir didesne valstybės priežiūra.
D.Grybauskaitė reikšmingai žvilgtelėjo į parlamento posėdžių salę ir smogė dar kartą, primindama, kad talentingų reformatorių reikia ir šiandien. Dabartinės valdžios veiksmai jau kelia nerimą ir nepasitikėjimą, kad visos reikalingos reformos taps „išsiilgtų pokyčių parodija“.
Prezidentė metodiškai ir nuosekliai skelbė tą kritiką, kurią jau spėjo pagarsinti žiniasklaida ir intuityviai perėmė didžioji visuomenės dalis. Buldozeriu stumiamos įstatymų pataisos, pseudodemokratiškas elgesys, murkdymasis smulkmenose – visa tai D.Grybauskaitė apibendrino kaip paprasčiausią proto trūkumą.
Kaip XIX amžiaus pradžioje savo komedijoje tuometinio elito kvailumą, tuštybę ir prisitaikėliškumą apibendrino rusų rašytojas Aleksandras Gribojedovas – „Vargas dėl proto“. Toks vargas dėl proto ketvirtadienį buvo konstatuotas pačių vargstančiųjų akivaizdoje.
Visuomenės sutelkimo ir vienijimo idėjos šioje valdžioje pasigenda ne tik šalies lyderė, bet ir didelė dalis visuomenės.
Vienas svarbesnių prezidentės pastebėjimų ir siūlymų, kurių pasigedo kai kurie politologai, buvo perspėjimas, kad kova su tokiomis problemomis kaip alkoholizmas, privalo telkti visuomenę, o ne skaldyti. Visuomenės sutelkimo ir vienijimo idėjos šioje valdžioje pasigenda ne tik šalies lyderė, bet ir didelė dalis visuomenės.
Pažadas, kad valstiečiai žalieji bus produktyvi ir nuosaiki politinė jėga, kuri išklausys kritinių pastabų ir gerbs opoziciją, lieka neišpildytas. Vis dar garsiai kalbama apie puolimą, sąmokslus ir paslaptingus interesus, o opozicija kaltinama klasikiniu trukdymu dirbti.
Labiausiai netikėtas stebintiems prezidentės pasisakymus ir metinius pranešimus turėjo būti pagiriamasis žodis tradicinėms partijoms. Ilgą laiką pati kritiškai žiūrėjusi į tradicinės kairės ir dešinės atstovus šiame pranešime D.Grybauskaitė įspėjo, kad Europa neišgelbės nuo mūsų pačių trumparegiškumo.
Paminėjusi pasikeitimus tradicinių partijų lyderių pozicijose, paraginusi investuoti į partijų kokybę, ji pabrėžė, kad vienadieniai populistiniai judėjimai kelia realią grėsmę.
Viena vertus, tai buvo galima suprasti kaip Europos Sąjungos atsaką į populistinių judėjimų kilimą Prancūzijoje, Nyderlanduose ir kitose valstybėse. Kita vertus, šis perspėjimas turėjo nuskambėti ir Lietuvos kontekste, kuriame kai kurie jau sudeginę partijas ir visuomenės pasitikėjimą populistai imasi kurti naujus sąjūdžius ir žada naujus, greitus sprendimus kompleksinėms problemoms.
Kita vertus, šis perspėjimas turėjo nuskambėti ir Lietuvos kontekste, kuriame kai kurie jau sudeginę partijas ir visuomenės pasitikėjimą populistai imasi kurti naujus sąjūdžius ir žada naujus, greitus sprendimus kompleksinėms problemoms.
Prisipažinsiu, pasigedau užsienio politikos akcentų ir dėl to prezidentė nusipelno kritikos. Užsienio politikos formavimą perėmusi šalies lyderė metiniame pranešime turėtų išsakyti aiškesnę poziciją apie tai, koks bus Lietuvos vaidmuo tame „globalių iššūkių pasaulyje“.
Pakartotos Astravo atominės elektrinės, „Zapad“ pratybų grėsmės, tačiau tai jau yra trivialios tiesos. Politiniai sprendimai, kurie galėtų padėti pagerinti santykius su kaimynais, neišskirti, nors šioje srityje prezidentės lyderystė ir ryžtas būtų labai naudingi.
Iš esmės prezidentė šį metinį pranešimą panaudojo kaip pirmąjį paauklėjimą bizūnu iki tol meduoliais maitintiems valstiečiams žaliesiems. Tai turėjo pralinksminti opoziciją ir tuos, kurie norėtų, kad arogancijos nestokojantys valstiečiai žalieji būtų viešai nuplakti.
Primintas istorinis kontekstas, dabarties sprendimų svarba ateičiai ir suteikta viltis, kad veikiant ryžtingai ir atsakingai viskas bus gerai.
Tik bijau, kad sveiko proto balsą įgarsinusi ir motyvuoti pabandžiusi D.Grybauskaitė neliks išklausyta kai kurių siaurų interesų supančiotų Seimo komitetų pirmininkų, nuo tikrovės gerokai atitrūkusių Seimo narių ar tų, kurie patogiai laukia, jog kažkas problemas išspręs už juos pačius.
Ramūnas Karbauskis jau pareiškė, kad jo ir prezidentės požiūriai sutampa dėl to, ką reikia padaryti. Maža problema: kaip tai daryti – nuomonės išsiskiria. Ir čia valstiečių žaliųjų lyderis užmiršta, kad jis yra demokratinio proceso dalyvis, kuriame svarbu ne tik rezultatas, bet ir žengimo link jo procesas.
Apie tai jam iš Seimo tribūnos bandė užsiminti ir prezidentė. Panašu, kad liko neišgirsta. Arba nenorėta išgirsti. Būtų labai gaila, jei po šios kalbos salėje liktų tvyroti ne motyvacija, ryžtas ir atsakomybė, o tik tai, kas buvo konstatuota – proto trūkumas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Politologai įvertino prezidentės metinį pranešimą: tai buvo įspėjimas S.Skverneliui ir R.Karbauskiui
