Šios istorijos svarbą ir poveikį Lietuvos politinei erdvei pabrėžia keli faktai. Pirma, E.Masiulis – partijos lyderis, kuriam prognozuota labai šviesi ateitis. Liberalų sąjūdis jau senokai reklamavo savo lyderį kaip būsimą premjerą ar prezidentą. Dabar būsimas premjeras ir prezidentas turės užsiimti teisine gynyba.
Antra, Liberalų sąjūdis skelbė labai griežtą poziciją korupcijos atžvilgiu. Tokie įtarimai partijos lyderiui suduoda triuškinantį smūgį tiems rinkėjams, kurie atsisuka į liberalus kaip „neprisivogusią partiją“. Žinoma, gretinti visos partijos ir vieno nario veiksmų neleidžia logika, bet tai itin sunku padaryti, kai įkliūva partijos lyderis.
Trečia, E.Masiulio vadovaujama partija praleido nemažai laiko, burdama žmones, kurie tiki naująja politika. Tai yra savotiškas pasipriešinimo judėjimas nomenklatūrai ir jos simboliams, užsilikusiems socialdemokratų gretose. Tuo pat metu liberalai pritraukė tuos, kurie buvo nusivylę konservatorių sustabarėjimu ir bandymu išsisukti net nuo modernių idėjų permąstymo.
Dabar tas naujosios politikos įvaizdis atsisuko prieš liberalus ir taip spyrė į užpakalį, kad nuo žurnalistų klausimų ketvirtadienį spruko net gera komunikacija ir atvirumu pasižymintis Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Po ketvirtadienio sukrėtimo vyko penktadienio persigrupavimas. Apie savo sugrįžimą į tėviškę iš Briuselio paskelbė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigas su nežabotu entuziazmu perėmė Antanas Guoga.
Beje, A.Guoga buvo vienas greičiausiai ir griežčiausiai E.Masiulį supeikusių ir apie ryžtą imtis pokyčių prabilusių asmenų. Jis neabejotinai jaučia, jog tai auksinė proga perimti liberalų vado karūną.
Jis neabejotinai jaučia, jog tai auksinė proga perimti liberalų vado karūną.
Partijos senbuviai ir liberalizmo esmę bent šiek tiek suvokiantys partijos rėmėjai į A.Guogą žiūri atsargiai, bet besiplečiančiame Liberalų sąjūdyje susibūrė ir kritinė masė tokių partiečių, kuriems visai smagu matyti lyderiu apie politiką menkai nutuokiantį mecenatą.
Naujausios apklausos skelbė, kad Liberalų sąjūdis buvo spėjęs pasiekti net 15 proc. palaikymo ribą. Dabar pagrindiniu uždaviniu taps nusivylusiųjų išsaugojimas. Šio išsaugojimo žygio vedliu, panašu, taps A.Guoga. Kas pretenduos į liberalų rinkėjus?
Visų pirma, tai auksinis šansas reitinguose strigusiems konservatoriams. Didžioji dalis dešiniųjų rinkėjų, nudreifavusių pas liberalus ar nusprendusių nubausti susimovusio lyderio partiją, mielai rinktųsi konservatorius.
Tiesa, šie turės pažadėti šiek tiek daugiau nei jauną lyderį. Jei konservatoriai sugebės pademonstruoti, kad geba suderinti ir krikščionių demokratų flango aktyvumą, ir modernų konservatizmą, kuris atspindėtų Europos liaudies partijos remiamas idėjas, jie išties gali nuvilioti dalį balansuojančių liberalų.
Pasiilgę sąžiningumo ir skaidrumo pažado, gali mestis prie valstiečių-žaliųjų. Sauliaus Skvernelio atėjimas šiai partijai suteikė kovotojų su piktadariais ir korupcija įvaizdį, kuris gali visai pasiteisinti, jei tik Ramūnas Karbauskis sugebės likti savo Naisių vasaros ribose ir neprimins niekam, kad būtent jį supantys veikėjai jau klykavo apie „žemelės pardavimą“ ir „tai kam mums tas NATO“.
Ketvirtadienio skandalas pasitarnaus net ir nokdaune prigulusiems socialdemokratams. Nors Birutė Vėsaitė ir toliau nepailstamai skleidžia sveiką protą naikinančius pasisakymus, bet per laimėtą trumpą laiką socialdemokratai galės atsipūsti ir persigrupuoti ilgesniam kampanijos žaidimui (jei tik ten dar yra ką pergrupuoti).
Geriausiai beviltišką liberalų ketvirtadienį apibendrino Rolandas Paksas, pareiškęs, kad net jis nenorėtų būti Eligijaus Masiulio situacijoje.
Geriausiai beviltišką liberalų ketvirtadienį apibendrino Rolandas Paksas, pareiškęs, kad net jis nenorėtų būti Eligijaus Masiulio situacijoje. Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“ nelabai ir turi ką nuvilioti nuo liberalų, bet A.Guogos įsijungimas galėtų retoriką numušti iki tokio lygio, kuriame net ir koks pasakėčių meistras Valentinas Mazuronis atrodys pusėtinai racionalus vyrutis.
Mano scenarijus toks: Liberalų sąjūdis smuko į gilią duobę, iš kurios išsikapstyti vien guogimo neužteks. Užsiauginę sąmoningą ir kritišką rinkėjų ratą liberalai privalės kuo skubiau įtikinti, kad vertybinė pozicija nesikeičia. Tam gali tekti netgi aukoti šiuos rinkimus ir vėl augti iš naujo, daugiausia vilčių dedant į R.Šimašių.
Apdaužytų socialdemokratų, netikėtą galimybę susigrąžinti jaunimo balsus gavusių konservatorių ir paprasto žmogaus valstiečių-žaliųjų startinė situacija apsilygino. Pasinaudoti nusivylimu sisteminiais politikais gali net ir pakraščių partijos.
Ketvirtadienį buvo duotas startas tikrajai rinkimų kampanijai. Vienas iš favoritų plojosi į žemę. Visiems kitiems atsivėrė naujos galimybės. Reikia tikėtis, kad taip netikėtai atsitrenkus į ventiliatorių, pradės skraidyti ne tik kaltinimai, pažadai, grasinimai, bet ir argumentai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Partijų lyderiai E.Masiulio sprendimą trauktis ir giria, ir kritikuoja
