Lietuvoje nuo pat pradžių buvo girdimi skeptikai, kurie aiškino, kad toks informacijos paviešinimas neturės jokios įtakos. „Kas gi nežino, kad Putinas slepia milijonus? Ar paslaptis, kad autoritariniai režimai laiko milijardus užsienio sąskaitose?“ Taip, tai viešai skleidžiami pasakojimai. Bet pasakojimus nuo tikrovės skiria faktai.
Skeptikų klausimas galėtų būti performuluotas taip: „Na taip, bet kas iš tos tiesos?“ Iš tiesų, kas iš tos tiesos, jei ji nesmogia tau per galvą? Jei skandalas ne toks didis, kad vienu kartu apverstų pasaulį aukštyn kojomis, išversdamas velniop iš sosto Putinus ar Alijevus? Vadinasi, jums reikalinga ne tiesa, o pasakojimas.
Panama Papers padėjo atskleisti (ir dar padės, patikėkite) faktus, kurie niekaip neatrenkami ir nepaskirstomi pagal tai, kieno korupciją jūs norėtumėte matyti labiau. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, Kinijos komunistų partijos elitas, Vladimiro Putino bičiuliai, Azerbaidžano lyderio Ilhamo Alijevo šeima, Islandijos premjeras ar buvę CŽV agentai – visi jie turėjo reikalų su Panamos teisinių paslaugų kompanija „Mossack Fonseca“, kuri padėjo sukurti prieglaudas neaiškios kilmės milžiniškiems turtams.
Kodėl šie faktai svarbūs? Nes Vakarų pasaulis remiasi faktais ir analize, prieš nuspręsdamas, kieno pusėje yra tiesa, o kas remiasi melu. Jūsų šie faktai nežavi? Viską jau numanėte ir taip? Šaunu, bet dabar galite įvardinti sąskaitas, sumas ir pavardes. Galite pagrįstai klausti, kodėl tokia įvairi minia labai žinomų asmenybių kūrė iliuzines kompanijas Britų Mergelių salose ar Seišeliuose?
„Šiame tyrime neatskleista nieko naujo“, – sakė V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Tą patį kalbėjo kai kurie mūsų viešosios erdvės veikėjai. Kodėl? Nes jie pamiršo, kad velnias slypi detalėse ir faktuose. O tie faktai baisesni už velnią tiems, kurie nori gyventi dviejų tiesų pasaulyje.
Nes jie pamiršo, kad velnias slypi detalėse ir faktuose. O tie faktai baisesni už velnią tiems, kurie nori gyventi dviejų tiesų pasaulyje.
Būtent tokio, dviejų ar daugiau pasakojimų (naratyvų) pasaulio norėtų Kremlius, norėtų tie, kuriems pirmoji tikrovė nepatinka savo priekaištingu tikslumu. Didžiausia grėsmė Vakarų pasauliui – pradėti gyventi kelių pasakojimų tikrovėje ir pripažinti, kad tiesos suvokimą galima formuoti tiesiog pasakant „o mums atrodo kitaip“.
Kaip savaitės pradžioje rašė mano bičiulis Olegas Šurajevas: „Yra tam tikra kategorija žmonių, kuriems jų informacinis komfortas yra brangesnis už tiesą“. Jis visiškai teisus. Būtent ši kategorija žmonių nepasitenkina faktais ir reikalauja, kad žurnalistai jiems suteiktų ir egzistencinį komfortą, užtikrintumo iliuziją.
Panašiai užmigdyti buvo ir Nyderlandai. 17 milijonų gyventojų turinti valstybė praėjusiais metais suteikė galimybę rengti referendumą bet kam, surinkusiam 300 tūkstančių parašų. Net ir Lietuvos proporcijomis žiūrint tai atrodytų nemenkas malonumas. Nyderlandai surizikavo.
Kas iš to išėjo? Su Kremliumi flirtuojantys euroskeptikai surengė sau šventę, kurioje nedidelės dalies olandų nusivylimą, o didesnės abejingumą pavertė smūgiu Ukrainos ir Europos Sąjungos asociacijos sutarčiai.
Nenorime Ukrainos Europos Sąjungoje? Tai kokį kelią mes paliekame šiai šaliai, iš kurios iki šiol reikalavome reformų ir kantrybės, teigdami, kad tai atsipirks? Ukrainos atstūmimas šioje situacijoje yra tiesioginis sugrąžinimas į Rusijos rankas arba pasmerkimas visiškam chaosui, kuris įsivyraus pačioje ES pašonėje.
Ukrainos atstūmimas šioje situacijoje yra tiesioginis sugrąžinimas į Rusijos rankas arba pasmerkimas visiškam chaosui, kuris įsivyraus pačioje ES pašonėje.
Apie šias galimybes ir faktus olandams nepriminė joks Europos lyderis. Net Nyderlandų premjeras Markas Rutte tik kukliai stebėjo, kaip Lietuvos nušalintojo prezidento intelekto lygio Geertas Wildersas perima politinę iniciatyvą ir vienija Briuselio politika nusivylusias, bet alternatyvos nežinančias grupes.
Čia vėlgi galime prisiminti Panama Papers kritikus, paklausdami, o kaip kitaip jūs įsivaizduojate kovą už teisingumą? Tai nėra stovėjimas patvoryje, paišymas kreidelėmis ant Daukanto aikštės grindinio, tai nėra nusivylusiųjų balsavimas prieš nepatinkančias sąlygas, atmetant Ukrainos žmonių viltį ir Europos ateities galimybę.
Vienintelė galimybė įveikti mums nepatinkantį pasakojimą – oponuoti faktais ir padaryti viską, kad ši įrodyta tiesa taptų baudžiamųjų bylų, politinės atsakomybės prisiėmimo ar pilietinių neramumų dalimi.
Vakarai neturi jokių tiesioginių galimybių išmesti Vladimirą Putiną lauk iš Kremliaus ar padėti Azerbaidžanui išsilaisvinti iš šeimos valdžios, tačiau mes galime parodyti dalį sudėtingos tikrovės. Pademonstruoti, kokia didelė praraja skiria šiuos režimus nuo nuolankiai jiems besilankstančios liaudies.
Štai toks velnias slypi Panama Papers. Velnias, kuris skausmingai gelia ir Vakarų dviveidiškumui. Skirtumas tik tas, kad kol kiti laikosi įsikibę savojo pasakojimo, mes apsivalome, kritiškai peržvelgiame savo elgesį ir tampame stipresni.
Visi Panama Papers tyrimai ir naujienos – specialiame projekto puslapyje
