Priminsiu: savaitės pradžioje Lietuvos žiniasklaida pranešė, jog į Europą iš trečiųjų šalių vežami kai kurie vaisiai, daržovės, prieskoniai yra gerokai užteršti pavojingais sveikatai chemikalais. Buvo minimi Egipto apelsinai ir braškės, Vietnamo petražolės, Dominikos melionai, Kinijos brokoliai, Kenijos žirneliai.
Iškilo klausimas: bijoti ar nebijoti? Pasisakė, kaip ir derėjo to laukti, institucinis šio ir visų kitų maistologinių ginčų arbitras – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Jos specialistė Lietuvos radijui tarė svarų žodį: būkite drąsūs, nebijokite, vyksta vartotojų gąsdinimas.
Vieni išsigando. Kiti nė kiek. Treti panoro tikslesnių aplinkybių ir argumentų: kas čia taip smarkiai gąsdina? Ir kodėl? Kam naudingi drąsūs, užteršto maisto nebijantys vartotojai? Ir kam nelabai naudingi maisto bailiai?
EFSA duomenys štai tokie. Kiniški brokoliai yra labiausiai užteršta daržovė: 92 proc. tikrintų mėginių neatitiko ES normų.
Nesunku atsekti pirminį informacijos šaltinį: apie užterštą maistą parašė Italijos dienraštis „La Stampa“. Jis leidžiamas Šiaurės Italijoje – Turine ir yra vienas seniausių Europos dienraščių, tad abejoti šio leidinio kompetencija nevertėtų. Bet „La Stampa“ žurnalistai šiuo atveju nieko naujo nesukūrė, o tik perspausdino spaudos agentūrų pranešimus. Šito mūsų žiniasklaida nesuprato.
Nesuprastą informaciją komentavusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba irgi nelabai nesuprato, ką komentuoja. „Tai, kas žiniasklaidoje buvo paskelbta šiandien, yra vartotojų gąsdinimas, nes tokių duomenų nėra“, – be menkos abejonės balse tvirtino VMVT atstovė. Visiems aišku? Turime reikalų su dar viena žurnalistine isterika ir dargi ne sava, o itališka!
Ir vis tik duomenys yra. Solidus duomenų šaltinis – taip pat. Visa tai buvo labai aiškiai išdėstyta Turino „La Stampa“ pranešimo pačiame pirmajame sakinyje, kurio kažkodėl niekas nepanoro pastebėti: „Juodasis maisto sąrašas išdėstytas remiantis nuodugniais tyrimais, kuriuos atliko EFSA“.
Kas ta EFSA? Išverskime anglišką santrumpą – „European Food Safety Authority“ į lietuvių kalbą: Europos maisto saugumo tarnyba. Kitaip tariant, ta pati mūsiškė VMVT, tik žymiai aukštesniame – Europos Sąjungos lygyje. EFSA dirba kaip savarankiška ES agentūra, finansuojama iš Briuselio paskirto biudžeto, kuris nėra labai menkas: 66 milijonai eurų. Tarnybai vadovauja ne koks nors dėl mocarelų kokybės išprotėjęs italas, o veterinarijos specialistas iš Vienos Bernhardas Urlas.
Dabar jau supratote, kas čia mus smarkiai gąsdina? Aukščiausia Europos maisto saugumo institucija! Ir štai – girdime ganėtinai keistą melodiją: dvi mūsų maistą saugančios tarnybos gieda skirtingas giesmes. EFSA gąsdina. VMVT ramina. Ir aiškina, kad nėra duomenų.
O EFSA duomenys štai tokie. Kiniški brokoliai yra labiausiai užteršta daržovė: 92 proc. tikrintų mėginių neatitiko ES normų. Chemikalais užteršta buvo 78 proc. tikrintų vietnamietiškų petražolių, 60 proc. indiškų bazilikų, kas trečias granatas iš Egipto. „Tik“ 11 proc. egiptietiškų braškių, 5 proc. apelsinų.
Kokių cheminių medžiagų rado EFSA tyrėjai minėtose daržovėse ir vaisiuose? Brokoliai buvo „turtingi“ acetamipridu, chlorfenapiru, karbendazimu, fluzilazoliu ir piridabenu. Vietnamietiškose petražolėse aptikta chlorpirifoso, profenofoso, heksakonazolio, fentoato, flubendiamido.
Iš Dominikos salos, matyt, geriau, o gal net ir sveikiau vežti, dovanoti cigarus, bet ne melionus ir arbūzus, kurie į Europą keliauja „pagardinti“ spinozadu ir cipermetrinu.
Indiškuose bazilikuose rasta ypač daug antigrybelinio preparato karbendazimo, kuris, pavyzdžiui, Italijoje, yra visiškai uždraustas kaip pavojingas vėžio sukėlėjas, pažeidžiantis hormoninę sistemą. Iš Dominikos salos, matyt, geriau, o gal net ir sveikiau vežti, dovanoti cigarus, bet ne melionus ir arbūzus, kurie į Europą keliauja „pagardinti“ spinozadu ir cipermetrinu.
Daugiausiai nesaugaus maisto eksportuojančios šalys, sprendžiant iš Italijos ūkininkų asociacijos „Coldiretti“ ir EFSA tyrimų, yra šios: Kinija, Vietnamas, Marokas. Pastaruoju metu ši Šiaurės Afrikos šalis gerokai padidino braškių, apelsinų, agurkų, cukinijų, česnakų, pomidorų lengvatinį eksportą į ES, nes Briuselis būtent tokiu būdu tikisi padėti terorizmo kamuojamoms arabų valstybėms.
Marokas Italijoje nuolat linksniuojamas, kaip nesaugiausia žemės ūkio produkciją eksportuojanti valstybė, kurioje naudojami pavojingi žmogaus sveikatai pesticidai uždrausti ES.
Man tie brokolių ir petražolių ingredientai – karbendazimas, heksakonazolis, profenofosas skamba panašiai kaip dichlofosas. Prisimenate – buvo toks ne itin malonaus kvapo buities pagalbininkas musėms ir tarakonams medžioti. Žmonės prisipurkšdavo namus, pravėdindavo, bet kitą rytą vis vien atsikeldavo su įvairiais intoksikacijos požymiais. Profenofosas, kiek suprantu, yra daug kur naudojamas, o ES uždraustas insekticidas.
Nesu biochemijos specialistas, pesticidų ir fungicidų žinovas. Galiu tik įtarti, jog indiški bazilikai labiau tiktų pėdų grybeliui gydyti, o ne Genujos pesto padažui gaminti.
Būtų gerai, jeigu fitosanitarijos specialistai pakomentuotų, ką mūsų nervų sistemai, skrandžiui, žarnynui daro tie visi „zimai“, „zoliai“, „fatai“.
Bet Ligūrijos bazilikai su Europos saugomos kilmės nuoroda yra keturis – penkis kartus brangesni už indiškus, ne tik dėl to, kad indai naudoja fungicidus, o genujiečiai – ne. Indai nori greičiau praturtėti, nusipirkti mersedesą, todėl jų bazilikai auginami intensyviai – kuo daugiau sodinukų kvadratiniame metre, tuo geriau. Genujiečiai daro atvirkščiai – kuo mažiau sodinukų, tuo geriau. Klausimas: kokio tipo bazilikai dažniausiai naudojami pesto padažui (jis baigia uždusinti taipogi ir lietuvišką virtuvę)? Pesimistų atsakymas bus teisingas.
Būtų gerai, jeigu fitosanitarijos specialistai pakomentuotų, ką mūsų nervų sistemai, skrandžiui, žarnynui daro tie visi „zimai“, „zoliai“, „fatai“. Būtų gerai, jeigu prekybininkai rašytų tiksliai ir aiškiai, iš kur kas atvežta. Būtų gerai, jeigu VMVT užuot raminusi, aiškintų ir gąsdintų.
Nes valerijono lašų, privalgę Egipto braškių ir apelsinų, mes ir patys galime išgerti. Ir nereikia mums aiškinti, kad prekyboje nėra indiškų bazilikų grybeliams gydyti. Ar mes tuo esame absoliučiai tikri? Juk mums sako, kad nėra prekyboje ir alyvuogių aliejaus iš pernokusių Tuniso alyvuogių. Bet iš tikrųjų jis yra, jo pilna.
Viena herojiška patarlė sako, kad drąsuolį ir kulka aplenkia. Kulka gal ir aplenkia. Bet petražolės, apelsinai, mėtos, aliejus ir kiti kasdieniai valgiai – pasiveja. Kažin ar maisto drąsuoliai ilgiau gyvena už maisto bailius.
TAIP PAT SKAITYKITE: Paulius Jurkevičius: Aliejus jūsų salotoms – iš Afrikos. Tinkamas vartoti amžinai
