Eismo saugumas yra apibrėžiamas gana paprastai: kuo mažesnis žuvusiųjų skaičius keliuose – tuo eismo saugumas geresnis. Čia Lietuva nežibėjo nei prieš dešimt metų, nežiba ir šiandien – bent jau Europos Sąjungos mastu.
Pernai Lietuva papuolė į ketvertuką Europos Sąjungoje tarp šalių, kurios keliuose žuvo daugiausiai gyventojų – milijonui žmonių teko 90 žuvusiųjų. Daugiau tik Rumunijoje (91) ir Latvijoje (106), o Bulgarijoje – tiek pat. Net Lenkijoje mažiau (84), ką jau kalbėti apie Estiją (59), Europos Sąjungos vidurkį (51) ar lyderes Jungtinę Karalystę (28) su Malta (26).
Be viso to, žuvusiųjų skaičius Lietuvos keliuose pernai, lyginant su 2013-aisiais, netgi padidėjo. Kasmet išdalinama tūkstančiai atšvaitų pėstiesiems, vairuotojai įsigyja vis naujesnius automobilius, o eismo saugumo įrenginių gatvėse daugėja kiekvieną savaitę. Tai kodėl statistika negerėja?
Netrūksta sakančių, kad kalta eismo kultūra – jie parodo Youtube.com vaizdelius, kuriuose nufilmuotas chaotiškas eismas Indijoje, Etiopijoje ar kitoje trečiojo pasaulio šalyje ir įtikinamai teigia: „Va čia eismo kultūra, toks chaosas ir jokių avarijų – lietuviams tik mokytis.“
Jeigu Indijos keliuose žuvusieji būtų skaičiuojami taip pat skrupulingai, kaip Europos Sąjungos valstybėse, skaičiai greičiausiai šokiruotų.
Tokie piliečiai neretai tiki versija, jog rugsėjo 11-ąją dangoraižių sprogdinimą užsakė George‘as W.Bushas ir kad pasaulį valdo masonų ložės atstovai.
Tie patys piliečiai pamiršta, kad tokiose neišsivysčiusiose šalyse eismo įvykių ir juose žuvusių žmonių apskaita vykdoma taip pat kruopščiai, kaip Lietuvoje skaičiuojamos gatvėse partrenktos katės. Jeigu Indijos keliuose žuvusieji būtų skaičiuojami taip pat skrupulingai, kaip Europos Sąjungos valstybėse, skaičiai greičiausiai šokiruotų. Galbūt ir indai pradėtų nebetikėti samsara.
Priežastys yra kitur. Eismo saugumo ekspertai priežastimi numeris vienas įvardytų skirtingus dalykus, tačiau vienas pagrindinių yra automobiliai. Tiksliau, kažkada buvę automobiliai, vėliau sumaitoti avarijose, perpjauti per pusę, atvežti į Lietuvą, čia sutvarkyti ir parduoti turguose. Tokių gatvėse – daugybė, tačiau dauguma jų savininkų nežino, kad kasdien vairuoja ratuotus karstus.
Vairuoja sėkmingai iki pirmo eismo įvykio, kurio metu oro pagalvės nesuveikia, o automobilis lūžta perpus. Statistika pasipildo dar vienu raudonu brūkšniu.
Tai – viena pagrindinių priežasčių, kodėl eismo įvykių Lietuvoje kasmet mažėja, tačiau žuvusiųjų pernai daugėjo.
Kita priežastis – pėstieji. 2014-aisiais avarijose žuvusių vairuotojų skaičius, lyginant su 2013-aisiais, sumažėjo 12. Pėsčiųjų – 12 padaugėjo.
Lietuvoje žuvusių vairuotojų mažėja, tačiau pėsčiųjų – daugėja.
Vairuotojai pasidarė mažiau atidūs? Vargu – didžiąją dalį atsakomybės turėtų prisiimti pėstieji. Popierinį kavos puodelį vienoje, o mobilųjį telefoną kitoje rankoje laikantis „hipsteris“, kurio ausys užimtos baltomis ausinėmis, o akys įsmigusios į telefoną, turėtų įsiminti, kad pėsčiųjų perėja nemirtingumo nesuteikia, o automobiliai automatiškai nesustoja.
Galvos pasukimas į abi puses ir „hipsteris“, neprigirdinti pensininkė ar modernus miesto gyventojas išsaugos savo gyvybę ir vairuotojo gyvenimą. Sakysit, vairuotojas vis tiek yra kaltas? Taip, pėsčiųjų perėjoje partrenkęs žmogų, 99 proc. atvejų liks kaltas vairuotojas, tačiau kaltės įrodymas nelabai aktualus gulinčiam po žeme.
Kaip ir pėstieji, taip ir vairuotojai kartais būna žiopliai ir nepastebi į perėją žengiančio žmogaus. Jeigu tą pastebi – visi lieka gyvi, o vairuotojas atsiperka išgąsčiu ir, jeigu tokį manevrą pastebi policija, rizikuoja nemenka administracine bauda bei teisių praradimu. Jeigu žmogus to nepastebi, dažnai pasikartoja ankstesnės pastraipos variantas.
15min.lt kartu su motociklininkais skelbia šūkį – pažiūrėk du kartus. Tai asociacija su veidrodėliu – prieš persirikiuodamas, automobilio vairuotojas į jį žvilgtelti turėtų dukart, idant įsitikintų, kad greta jo nėra motociklininko.
Šitą šūkį galima pritaikyti ir pėstiesiems. Feisbuko pasaulyje tas dvi sekundes, kol „hipsteris“ pasidairys į šonus, nieko esminio nenutiks.
