Nesunkiai nuspėjamą pasipiktinimą demonstravo opozicijos atstovai (turėtume stebėtis, jei to nebūtų – juk su socialdemokratais nei Tėvynės sąjunga, nei liberalai nesibičiuliauja, ką jau kalbėti apie vidinį drebulį jiems keliančią Rusijos giją šioje istorijoje); progos pirštu besti į naują Seimo diskreditavimosi aktą nepraleido valstybės vadovė; aktyvūs piliečiai rengiasi burtis prie Seimo ir garsiai pasakyti, ką galvoja apie šią situaciją. Susigėdęs „griežtai smerkia tokius balsavimo rezultatus“ ir pats Seimo pirmininkas.
Tačiau premjeras, tiesiai šviesiai, aplenkė visus. Jis ne tik griežtai pasmerkė balsavimo motyvus ir rezultatus („apgailėtina“, „diskredituoja patį Seimą“, „siauri politiniai žaidimai“), bet ir operatyviai pasiūlė galimą sprendimą: „Aš matau, kad jeigu buvo atskleista slapto balsavimo paslaptis, tai gali būti viena iš aplinkybių pakartotiniam balsavimui. Darau tokią prielaidą. <…> jeigu buvo pažeistas slaptas balsavimas, atskleidžiant, kaip balsuota, tai pati procedūra gali būti pripažinta ne visai teisėta. Gal tai irgi būtų išeitis?“.
Reikia pasakyti, kad minėtas pasiūlymas turi du neabejotinai teigiamus aspektus. Visų pirma, jis rodo, kad premjeras sugeba ieškoti išeičių. Antra, jis tai gali daryti pakankamai operatyviai.
Deja, pačiame pasiūlytame sprendime teigiamų aspektų rasti sunku. Nes netgi trumpalaikio rezultato – sėkmingo p. Basčio apkaltos proceso baigimo mandato atėmimu – jis negali užtikrinti.
Pasiūlytas metodas yra tarsi branduolinė reakcija: pradėjęs jos nesustabdysi. Sykį legalizavę tokį įrankį, vėliau ne tik nebegalėsime būti tikri nė vienu Seimo sprendimu, bet ir pavieniams radikalams arba bent jau Seimo mažumai įteiksime politinio terorizmo įrankį. Kad ir vykstant pakartotiniam balsavimui dėl to paties Mindaugo Basčio apkaltos: jei balsavimo rezultatą gali sužlugdyti keli savo biuletenių nuotraukas paviešinę arba, juo labiau, juos tik fotografavę Seimo nariai, kodėl kito balsavimo metu to paties negalėtų padaryti p. Basčio šalininkai?
Dar daugiau. Jei toks precedentas būtų sukurtas, kodėl Seimo nariams ateityje nesiimti nuolatinių tokio pobūdžio „apsaugos priemonių“ ir slaptų balsavimų metu „neapsidrausti“ biuletenių nuotraukomis? Tam atvejui. jei sprendimas ne(pa)tiktų: STT atliekamai tyrimais liūdinamų politinių partijų atstovams Seime nepatinka siūlomas kandidatas į STT vadovus? – daro nuotrauką ir ją skelbia; nepatinka kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus, Seimo kontrolierius, Generalinius prokurorus? – vėl daro ir skelbia biuletenių nuotraukas.
Tiesiog modifikuota liberum veto teisė. Tik ne tokia aiški bei skaidri. Todėl naudotis ja nepatartina. Juolab, kad būtent liberum veto sukeltas institucinis paralyžius buvo viena Abiejų Tautų Respublikos nusilpimo ir žlugimo priežasčių. Nekartokime istorinių klaidų.
Bet premjero greitį ir išradingumą verta užskaityti.
Dr. Petras Ragauskas yra VU TSPMI docentas.