Aurelija Jašinskienė: Praskiestas pienas ir nevalytos nuotekos

„Kai pritrūksta pieno iki normos, tėtis įpila vandens. Ir niekas nesupranta“, – iki šiolei prisimenu, kaip vasarojant kaime pasigyrė kartu žaidęs vaikas. Toks pasididžiavimas „gudriu“ tėčiu išliko atmintyje iki šiol, kaip ir suvokimas, jog vieni kitus apgaudinėjame.
Aurelija Jašinskienė
Aurelija Jašinskienė / Tomo Pikturnos nuotr.

Vandeniu skiesto pieno istorija vėl iškilo atmintin po „Grigeo Klaipėda“ nuotekų ir salmonelėmis užkrėstos „Biovelos“ mėsos, kuria prekiavo prekybos tinklas „Maxima“, skandalų.

Mus ir vėl kvailina, kaip kvailino tas vargšas pieną skiedžiantis ūkininkas: bendrovės, kuri dėl savo technologinių ypatumų sugeneruoja 7–9 proc. visų Klaipėdos nuotekų, „brudas“ prasiskiedžia ir tampa nebe toks „brudas“. „Apie viską pagalvojanti“ „Maxima“, pasirodo, apie užkrėstą mėsą nesiskubino informuoti išsyk, dar kiek padelsė. Juk mėsą pirkėjai verda, kepa – salmonelės žūva, – pasiteisino.

Nusivylimas. Ne pirmas jau.

Po išplatintų pranešimų apie rūpestį gamta, nuoširdų apgailestavimą, iš „Grigeo Klaipėda“ gauname cinizmu persunktą bandymą sušvelninti situaciją: nuotekos gi atsiskiesdavo su jau švariu bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vandeniu. Taip, su švariu vandeniu, už kurio valymą klaipėdiečiai kas mėnesį sąžiningai sumoka. Sąžiningai sumoka ir tikrai socialiai dirbančios įmonės.

1,5 mln. eurų per metus – tiek būtų tekę mokėti „Grigeo Klaipėda“ bendrovei „Klaipėdos vanduo“ už nuotekų valymą. Bet ji nemokėjo, esą valė savo nuotekas pati. Dabar jau pripažįsta, kad nevalė. Kodėl – dar neatsakytas klausimas.

Dabartinis „Grigeo Klaipėda“ bendrovės direktorius Tomas Eikinas, jau sulaukęs prokurorų įtarimų, bando paneigti, kad taip buvo elgiamasi dėl finansinės naudos. Jis pranešime spaudai tikino nesuprantąs motyvo nevalyti nuotekų, nes įmonė dirbo pelningai. Įdomi mintis. T.Eikinas nori pasakyti, kad įmonės vadovai ar atsakingi asmenys galėtų ryžtis nusikaltimui, jei įmonei grėstų nuostoliai? Bet jeigu svarbiausia tik pinigai, tai tuomet nėra skirtumo, apie ką kalbame – ar apie nuostolius, ar apie didesnį pelną. Juk pusantro milijono eurų per metus, net ir dirbant pelningai, yra dideli pinigai. Kuo daugiau pelno, tuo didesnės ir asmeninės vadovų premijos bei kitos išmokos.

Dabar, kai jau įtarimų sulaukė kone visi buvę „Grigeo Klaipėda“ vadovai ir net „Grigeo“ įmonių grupės prezidentas ir savininkas Gintautas Pangonis, kuris dievagojosi apie nusikalstamą „Grigeo Klaipėda“ veiklą nieko nežinojęs, išgirsime ir naujų versijų. Bet visos jos bus apie tą patį – bandymą nusikratyti atsakomybės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų