Niekuomet neklystanti prezidentė D.Grybauskaitė neišvengiamai priėjo tą liepto galą, kurį prieina kiekvienas neklystantis politikas: tapo bent jau Lietuvos bamba, kuriai nesvarbi nei visuomenė, nei įstatymai. Jeigu įstatymų neįmanoma pakeisti, juos reikia apeiti.
Neklystanti prezidentė nedvejoja. Taip, kaip niekuomet nedvejojo ir Darbo partijos lyderis V.Uspaskichas, kurį griežtai kritikavusi ir ryžtingai nuo valdžios nustūmusi D.Grybauskaitė ir auginosi reitingus bei pelnė didelės dalies visuomenės pagarbą. Šventvagiška mintis, bet gal tiesiog imkime ir palyginkime?
V.Uspaskichas turi Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą, o D.Grybauskaitė – paviešintos Valstybės saugumo departamento (VSD) slaptos pažymos bylą. Žinoma, šių dviejų bylų mastai, valstybei padaryta žala yra nelyginami dydžiai, bet abiejų šių skandalų herojų gynybos strategijos neįtikėtinai sutampa.
Kilus skandalui dėl slaptos VSD pažymos apie Rusijos rengiamą informacinę ataką prieš D.Grybauskaitę nutekinimo žiniasklaidai įtariamųjų ieškotojų akys greitai ėmė krypti į prezidentūrą. Netrukus imta minėti ir galimo nutekintojo pavardė – prezidentės vyriausioji patarėja atstovė spaudai D.Ulbinaitė.
Kaip gi pasielgė principingoji D.Grybauskaitė, ne kartą Darbo partiją kritikavusi dėl to, jog ji į aukščiausius postus stumia susikompromitavusius ar į įtarimų sūkurį patekusius veikėjus, jog akivaizdžiai bando išvengti atsakomybės bei pabėgti nuo teisingumo?
Atleido D.Ulbinaitę ar bent nušalino nuo pareigų, kol baigsis tyrimas?
Kur tau. Vietoj to prasidėjo gelbėjimo operacija. Slapta VSD pažyma virto riboto naudojimo. O D.Ulbinaitė bei dalis kitų prezidentūros darbuotojų valstybės vadovės sprendimu neteko teisės dirbti su slapta informacija. Nes prezidentė tik kadencijai einant į pabaigą, VSD pažymos paviešinimo skandalo įkarštyje, apsižiūrėjo, kad nei D.Ulbinaitei, nei kokiai sekretorei tokios teisės nereikia. Išties, juk per rimtus pasitarimus abi gali pastovėti už durų, vis tiek šitai prezidentei niekas negali patarti, tik pritarti. Jei pažyma jau ne slapta, o D.Ulbinaitė neturi leidimo dirbti su slapta informacija, gal ir nusikaltimo neliko?
Prokurorai jau daugiau nei mėnesį suka galvą, kaip atsakyti į šį ultimatyviai, tik su vieno atsakymo pasirinkimu, suformuluotą klausimą.
Jau pasirodė versijų, jog bandant išgelbėti D.Ulbinaitę, kuria prezidentė besąlygiškai pasitiki, J.Markevičius gali būti paverstas atpirkimo ožiu. O gal J.Markevičiaus misija išgelbėti ne tik D.Ulbinaitę, bet ir tą, kuri ja pasitiki?
Kuo gi tai neprimena Darbo partijos viražų, kai ši politinė jėga, kad tik išvengtų atsakomybės, net du kartus jungėsi su politiniais nykštukais ir du kartus virto kitu juridiniu asmeniu?
Galiausiai teismas pasidavė ir nutarė, kad naujus tapatybės dokumentus gavusi senoji Darbo partija neturi būti teisiama.
Gal ir prokurorai pasiduos ir nutars, kad D.Ulbinaitė nebegali atsakyti už tai, kas buvo, bet ko jau nebėra. Juolab jog niekaip nedrįsta oficialiai patvirtinti, kad ji yra įtariamoji.
Prezidentės vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais J.Markevičiaus staigus pasitraukimas iš pareigų ir grįžimas į karinę žvalgybą taip pat nėra noras pakeisti aplinką ar gauti didesnį atlyginimą.
Šis patarėjas irgi buvo minimas tarp tų, kurie galėjo nutekinti VSD pažymą žiniasklaidai. Jau pasirodė versijų, jog bandant išgelbėti D.Ulbinaitę, kuria prezidentė besąlygiškai pasitiki, J.Markevičius gali būti paverstas atpirkimo ožiu. O gal J.Markevičiaus misija išgelbėti ne tik D.Ulbinaitę, bet ir tą, kuri ja pasitiki?
Nebūtų nieko naujo. Juk ir V.Uspaskichas, net ir nuteistas dar neįsiteisėjusiu teismo sprendimu, nepailsdamas kartoja, jog nors jis ir vadovavo partijai, bet jos pinigų neskaičiavo, o jei ką ir pasirašinėjo, tai ne savo ranka. Todėl reikia teisti ne jį, o buhalterę ar finansininkę, kurios pačios pinigus piešė, spausdino ir V.Uspaskichui ditirambus giedojusiems dalijo.
Prezidentės požiūrį į valstybę ir savo vietą joje parodo ir jos atsisakymas liudyti byloje dėl slaptos informacijos nutekinimo. Versija, kad, jei kas nors ryžosi iš prezidentūros nutekinti žiniasklaidai slaptą informaciją apie grėsmes prezidentei, tai negalėjo būti padaryta be jos žinios, viena pagrindinių. Ir labiausiai įtikinančių, nes juk akivaizdu, kad D.Grybauskaitė ne premjeras A.Butkevičius, be kurio žinios galima daryti ką tik nori.
Jeigu prokurorai įtariamąjį ar įtariamuosius surado prezidentūroje, jiems tiesiog privalu paklausti prezidentės, ar pažyma buvo nutekinta ne jos nurodymu. Kad ir koks kišeninis būtų generalinis prokuroras D.Valys, VSD pažymos nutekinimo bylą tiriantis prokuroras G.Ivanauskas trumpam išlindo iš jo kišenės ir išdrįso pakviesti D.Grybauskaitę liudyti.
Prezidentė už savo statuso pasislėpė lygiai taip pat, kaip V.Uspaskichas, kuris, kilus grėsmei, kad bus uždarytas į kalėjimą, kadaise ilgai slapstėsi Rusijoje, o vėliau nuo teisingumo bandė dangstytis Seimo nario ir europarlamentaro neliečiamybėmis.
Prezidentė D.Grybauskaitė įžūliam prokurorui atsakė taip, kaip ir reikėjo tikėtis: ji parodymų neduos, nes prezidento apklausa yra perteklinis veiksmas, „kurio tikslai šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, nėra niekaip susiję su ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso paskirtimi“.
Prezidentė už savo statuso pasislėpė lygiai taip pat, kaip V.Uspaskichas, kuris, kilus grėsmei, kad bus uždarytas į kalėjimą, kadaise ilgai slapstėsi Rusijoje, o vėliau, grįžęs ir trumpai pasėdėjęs, atkakliai nuo teisingumo bandė dangstytis Seimo nario ir europarlamentaro neliečiamybėmis.
Tad, kad ir kaip būtų neįtikėtina, bet priešingose barikadų pusėse stovintys D.Grybauskaitė ir V.Uspaskichas yra vieno lizdo paukščiai.
Niekada neklystantys, niekada neprisipažįstantys, net neraudonuojantys tuo metu, kai kitiems ausys degtų iš gėdos. Ir manantys, kad yra aukščiau mūsų visų. Iš tiesų, tai V.Uspaskicho Darbo partijai turėtų vadovauti ne L.Graužinienė, o D.Grybauskaitė. Tuomet ir ji būtų savo vietoje ir partija turėtų tikrą autoritetą, o ne jo karikatūrą.
