Retai taip atsitinka, bet šįkart teisėjai tarsi išgirdo tai, kas buvo kalba už teismo pastato durų, ir kaltinamiesiems skyrė tokias bausmes, kokios ir buvo prognozuotos.
Partijos įkūrėjas V.Uspaskichas pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei gavo ketverių metų laisvės atėmimo bausmę – dvejus metus mažiau nei siūlė prokuroras. Jo dešinioji ranka partijoje V.Vonžutaitė už grotų gali būti pasiųsta trejiems metams – irgi dvejiems metams mažiau nei siūlė prokuroras. V.Uspaskichas su V.Vonžutaite valstybei turėtų atlyginti ir padarytą žalą – daugiau nei 3 mln. litų nesumokėtų mokesčių. Buvusi partijos finansininkė M.Liutkevičienė nuteista metams laisvės atėmimo, o 2004–2006 metais V.Uspaskicho pasiuntinuku buvęs V.Gapšys, dabar jau tapęs partijos vadovu ir Seimo vicepirmininku, galėtų atsipirkti 35 tūkst. litų bauda, nors prokuroras siūlė dvejus metus belangės. Artėjant teismo nuosprendžiui apdairiai „mirusias sielas“ – leiboristus – prisijungusi ir formaliai nauja organizacija tapusi Darbo partija kol kas išvengė uždarymo.
Visa tai kol kas tariamąja nuosaka, nes Darbo partijos veikėjai jau paskelbė, kad skųsis Lietuvos apeliaciniam teismui, o jei ten nepavyks – nešios skundus po visą Europą.
Taigi, apie Darbo partijos bylos baigtį kalbėti kol kas nėra prasmės. Ji dar tęsis ir ne vienerius metus. Galbūt nuteistiesiems pavyks sulaukti senaties ir išvengti belangės.
Oficialiai kriminaline tapusi valdančioji koalicija nustatys naują „politikos standartų lygį“.
Taip pat nėra prasmės svarstyti, ar kas nors pasikeis Lietuvos politinėje padangėje. Valdančiojoje koalicijoje ir Vyriausybėje toliau dirbs partija, kurios rinkimų kampanijos buvo finansuojamos iš nelegaliai gautų lėšų, o jos vadovai organizuotai klastojo dokumentus ir apgaudinėjo valstybę. Seimo vicepirmininko pareigas eis ir valstybę reprezentuos marionetinis Darbo partijos pirmininkas V.Gapšys, nuteistas už sukčiavimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Tai, kas prieš keletą metų atrodė neįsivaizduojama, dabar tapo norma: iki šiol ministrai iš postų lėkė, Seimo nariai mandatus padėdavo dėl įtarimų, o dabar aukščiausius valstybės postus užims net ir nuteistieji. Visuomenė gali piktintis kiek tik nori, valdantiesiems tai nė motais: minkštose valdžios kėdėse galima sėdėti ir užsiėmus nosis, kad nepykintų nuo partnerių prastos reputacijos tvaiko.
Prezidentė apie Darbo partijos likimą valdančiojoje koalicijoje nenori pasakyti nė žodžio. Premjeras nevertina teismų sprendimų bei mano, kad koalicija ir toliau dirbs (tiesa, kol skaitote šias eilutes, jis gali ir persigalvoti). Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis R.Paksas, vis dar svajojantis susilieti su Darbo partija ir tapti jos galva, gieda, kad su V.Uspaskicho kariauna bando susidoroti valstybė. Lenkų rinkimų akcija galėtų valdžia dalytis kad ir su velniu, svarbu, kad savo dalį gautų.
Vienintelė Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnė I.Šiaulienė pyptelėjo, kad po nuosprendžio Darbo partijos byloje reikia apsispręsti dėl „politikos standartų lygio“. Bet koks jis turi būti – nedrįso pasakyti. Maža ką – dar pasirodys per daug padori ir morali.
O kol oficialiai kriminaline tapusi valdančioji koalicija tarsis dėl naujo „politikos standartų lygio“, pirmuoju nepriklausomybę atgavusios Lietuvos politiniu kaliniu save jau vadinantis V.Uspaskichas gali džiaugtis, kad po jo nešvarius baltinius pasikapstė prastos kvalifikacijos saugumiečiai ir prokurorai. Dėl to neskaidrios ir nešvarios politikos simboliu tapęs veikėjas sulaukė ne mafijos boso, o tik smulkaus vagišiaus ir sukčiaus vertos bausmės.
Minkštose valdžios kėdėse galima sėdėti ir užsiėmus nosis, kad nepykintų nuo partnerių prastos reputacijos tvaiko.
Geros kvalifikacijos teisėsauga, reikia manyti, būtų suradusi ne tik kur Darbo partija 2004–2006 m. nelegaliai išleido 25 mln. litų, bet ir iš kur šią milžinišką sumą gavo.
Bet nei saugumiečiai, nei prokurorai nesugebėjo nustatyti, iš kur šie pinigai atsirado, nors iš pradžių būta daug įtarimų ir dėl Rusijos specialiųjų tarnybų bei neaiškios kilmės ofšorinių struktūrų, ir dėl verslo įmonių mokėtų duoklių už gautą ES paramą. Teismo nutartyje Rusijos specialiųjų tarnybų neliko nė kvapo, bet korumpuotų ES paramos dalybų šešėlis liko. Minima, kad Darbo partijai nelegaliai pinigus mokėjo kodais užšifruotos įmonės. 15min.lt apie tai rašė drąsiau nei teismas: Darbo partijos veikėjai galėjo būti sukūrę didžiulę korupcinę schemą, pagal kurią įmonės iš šios partijos kontroliuojamų ministerijų gaudavo ES paramą, nuo kurios slapta grąžindavo 5 ir daugiau procentų.
Prokurorai tikina, kad šiuos įtarimus tyrė, bet neištyrė, nes esą nė viena įmonė neprisipažino partijai mokėjusi duoklę. Kita vertus, gal ir gerai, kad neištyrė, nes tikriausiai nebebūtų ką į Seimą rinkti, o Lietuvai tektų grąžinti ne vieną šimtą korumpuotų veikėjų pasisavintų milijonų iš ES fondų. Argi mums to reikia? Žinoma, kad ne. Geriau įkišti galvą į smėlį ir įsivaizduoti, kad tai, kas liko virš smėlio, yra veidas. Tyras ir nekaltas kaip V.Uspaskichas.
