B.Markausko skandalas kilo, kai 15min paskelbė, jog žemės ūkio ministras kelerius metus be jokių sutarčių ir savininkų žinios dirba svetimą žemę ir, apgaulingai ją deklaruodamas kaip nuomojamą ar dirbamą pagal panaudos sutartis, dar ir ima ES išmokas. Nuo pat skandalo pradžios būta daug keistų dalykų.
Tačiau labiausiai buvo keista, kodėl ministras veliasi į vienas kitą paneigiančius aiškinimusis, užuot tuoj pat susiradęs nepatenkintus savininkus, atsiprašęs jų, susitaręs, atlyginęs žalą ir gyvenęs sau toliau. Jei ministras būtų taip pasielgęs iškart, kai kilo skandalas, tikriausiai jį jau visi būtų pamiršę, o B.Markauskas būtų be didesnių problemų likęs poste.
Tačiau – ne. Jis tarsi specialiai kurstė skandalą, lipdamas nuo vieno Edmundo ant kito. Kad ugnies nebūtų per mažai, B.Markauskui padėjo pats valstiečių lyderis R.Karbauskis su premjeru S.Skverneliu.
Vos tik sulaukę, kol neapsikentusi opozicija pasigedo B.Markausko atsakomybės, o prezidentė nebe aptakiai, o griežtai pareikalavo nebekompromituoti valstybės, jie realybę apvertė aukštyn kojom – nuo kojų ant galvos: užsipuolė konservatorių lyderį G.Landsbergį, o prezidentę D.Grybauskaitę apkaltino vykdant G.Landsbergio reikalavimus bei pridenginėjant B.Markausku konservatorių bėdas dėl į teismą perduodamos politinės korupcijos bylos.
O tuo metu, kai buvo pučiama ši dūmų uždanga, B.Markauskui buvo duota laiko susitvarkyti alibi ir pasiaiškinti.
Ministras pasiaiškino štai tokia tvarka: a) savininkai dažnai keičiasi, jų negalima surasti, dokumentus tvarkė 86 metų motina, kurios vardu ūkis registruotas, keturi svetimi sklypai buvo deklaruoti kaip vienas; b) savininko R.Lėlio nepažįsta, su juo niekada nebendravo, motinai ūkyje padėdavo ir padeda; c) su R.Lėliu turėjo žodinę sutartį, bet negarantuoja, kad ji buvo, motina buvo įgaliojusi kitus asmenis tvarkyti dokumentus; d) turi kaimo žmonių raštiškus liudijimus, kad žodžiu tarėsi dėl žemės nuomos su savininkais, tarp jų buvo ir R.Lėlys, bet negali garantuoti, kad gavo jo sutikimą, dokumentus už savo motiną tvarkė pats; e) žodžiu susitarti dėl svetimos žemės nuomos, ją dirbti ir apgaule deklaruoti ES išmokoms gauti yra įprasta praktika, taip daro tūkstančiai ūkininkų (smulkmena, bet svarbi – vienas tokių ūkininkų 15min paliudijo už tokią įprastą praktiką gavęs 4 tūkst. eurų baudą).
Bet kuriam sveiko proto žmogui to jau būtų per daug, kad ministras liktų savo poste. Jautresnis žmogus gal net pamanytų, kad iš jo akivaizdžiai tyčiojamasi. Bet premjerą Saulių Skvernelį, didžiąją dalį gyvenimo dirbusį teisėsaugoje ir puikiai atskiriantį, kas yra faktai, o kas tik kliedesiai, tokie paaiškinimai visiškai įtikina. Kaip ir R.Karbauskį bei didžiąją jo frakcijos dalį.
Neįtikina tik opozicijos, prezidentės ir žurnalistų, kurie niekaip nebaigia žerti klausimų. Bet ugnies vis tiek dar buvo per mažai, todėl premjeras antradienį, ilgai tempęs gumą, po susitikimo su B.Markausku priėmė žadėtą principingą ir ryžtingą sprendimą – dar negali priimti sprendimo, nes jam trūksta informacijos.
Prezidentei to jau buvo per daug. Ji tėškė, kad premjeras tokiu sprendimu pademonstravo, jog yra priklausomas ir neprincipingas, ir pareiškė, kad jis privalo prisiimti atsakomybę už žemės ūkio ministro veiksmus, kurie gali net pažeisti Konstituciją.
Premjeras tarsi to tik ir laukė. Jis atrėžė, kad asmens pažeidimus teisinėje valstybėje nustatinėja ne prezidentė, o teisinės institucijos. S.Skvernelis taip pat leido sau pasakyti, kad jam nėra priimtina, kai sprendimai daromi „vienašališkai, nesigilinant, nesiklausant“.
Jis dar pridūrė, kad jau ne pirmas kartas, kai prezidentė akivaizdžiai šališka ir atstovauja vienai partijai. Nėra reikalo net sakyti, kuriai.
Pūlinys pratrūko. D.Grybauskaitė ir S.Skvernelis viešai vienas apie kitą pasakė tai, kas iki tol buvo tik šnabždamasi politikos užkulisiuose. Prezidentūrą erzino S.Skvernelio užsispyrimas, neįsiklausymas į kritiką, ministrų atribojimas nuo valstybės vadovės, uždarumas. S.Skvernelį į raudonumą varė prezidentės valdingumas, kategoriškumas, užsienio politikos reikalų uzurpavimas. Dabar visa tai išsiliejo viešai. Ir dar liesis.
Jeigu dar prisiminsime valstiečių keliamą isteriją dėl konservatorių, akivaizdu, kad siekta sukelti kuo didesnį konfliktą. Karą su kuo didesniu būriu priešų. Ar sąmoningai, ar tik dėl to, jog Mėnulio fazė ne ta? Bet pilnatis buvo tik tada, kai 15min paskelbė pirmąjį B.Markausko skandalą sukėlusį tekstą, o S.Skvernelis paskelbė, kad tai „šeimos reikalai“. Praėjusią ir šią savaitę, kai skandalas įsisiūbavo visu gražumu, jau buvo delčia ir jaunatis.
Ar tik dėl to, kad būtų išsaugotas B.Markauskas? Vargu bau, nes per daug ant kortos pastatyta, per daug didelė rizika, nuleidus reputacijos kartelę iki dugno, prarasti reitingus ar pražudyti ką tik paskelbtą mokesčių bei struktūrinę reformą, kurią daugelis ekspertų vertina labai neblogai ar net giria, išskyrus tai, kad reformos finansavimo šaltiniai yra migloti.
Daug kas sako, kad šio konflikto priežastis – artėjantys savivaldos, Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai, bandys sutelkti savo elektoratą. Galbūt, bet iki pirmųjų 2019-aisiais rinkimų – savivaldos – dar beveik metai, o valstiečiai jau išėjo į karo kelią. Gerokai per anksti.
Tad reikėtų ieškoti dar vienos priežasties. Pagalvokime apie Napoleono kompleksą, kuris gali būti ypač ryškus, jei jį turi abu vienos politinės jėgos lyderiai – vienas partinis, o kitas – tik sąrašą už padorią algą į Seimą atvedęs.