Rusijos sukelta saugumo krizė ES rytų kaimynystėje dar kartą parodė, kaip skirtingai ES šalys reaguoja į krizinę situaciją ir mato jos sprendimo būdus. Užtenka prisiminti kelis tai iliustruojančius plačiai aptartus pavyzdžius. Tai – Vokietijos nesutikimas teikti gynybinę ginkluotę Ukrainai, kai ne viena ES šalis jau pradėjo siųsti tokią paramą. Kitas pavyzdys – Prancūzijos prezidento pasisakymas apie tai, kad ES turi pati imtis iniciatyvos spręsti šią krizę tiesiogiai su Rusija, nustebinęs Vidurio Europos ES šalis.
Skambūs ES šūkiai apie didesnę autonomiją ir geopolitinį vaidmenį subliūkšta po kiekvienos akistatos su realybe.
Besitęsiančios įtampos fone būtent dėl JAV lyderystės pavyksta sutelkti ES šalis ir pastaruoju metu bent viešai siųsti labiau suderintus signalus dėl galimo sąjungininkų (JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės, ES) atsako į naujus Rusijos karinius veiksmus.
Rusijos sukelta saugumo krizė yra ne pirma ir ne paskutinė, kuri parodo, kad skambūs ES šūkiai apie didesnę autonomiją ir geopolitinį vaidmenį, sprendžiant pasaulio reikalus, subliūkšta po kiekvienos akistatos su realybe. ES kol kas netapo ne tik rimtesne geopolitine pasaulio galia, bet sunkiai susitvarko su regioninėmis krizėmis savo kaimynystėje.
