Dažnai pabrėžiama, kad šalies biudžeto parengimas ir priėmimas yra vienas svarbiausių politinių procesų. Balsavimas dėl jo ne tik parodo, ar vyriausybė turi pakankamą paramą Seime, bet ir atskleidžia valdančiosios koalicijos prioritetus.
Juk biudžeto turinys susijęs ir su mokesčių politika, ir su viešųjų paslaugų bei kitų visuomenės poreikių finansavimu. Kitaip sakant – su valstybės vaidmeniu žmonių gyvenime, dėl kurio išsiskiria dešinės ir kairės partijų požiūriai.
Dešinieji tradiciškai pasisako už mažesnį viešąjį sektorių – mažesnius mokesčius ir atitinkamai mažesnes viešąsias išlaidas, paliekant daugiau erdvės privačiai iniciatyvai. Kairieji palaiko didesnius mokesčius ir didesnes viešąsias išlaidas bei investicijas.
Tad grįžkime prie Lietuvos centro-dešiniųjų koalicinės vyriausybės parengto ir jau pakoreguoto kitų metų biudžeto bei politinių diskusijų dėl jo. Kaip pabrėžė finansų ministrė Gintarė Skaistė – biudžetas pirmiausia orientuotas į energetikos kainų krizės valdymą bei šalies saugumo stiprinimą. Nepaisant planuojamo 4,9 proc. jo deficito, ministrė jį vadina subalansuotu. Taip veikiausiai apibūdinamas santykis tarp sudėtingos išorės aplinkos ir poreikio reaguoti į ją biudžeto politikos priemonėmis.
Viena iš daugiausia diskusijų sukėlusių biudžeto išlaidų pusės priemonių yra išaugusių elektros ir dujų kainų dalinis kompensavimas, tiksliau, horizontalus jo pobūdis. Suprantama, kodėl paramos tikslumo trūkumą kritikuoja ekonomistai ar Valstybės kontrolė.