Praėjusią savaitę vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje ir kitur Europoje apsilankiusių JAV administracijos pareigūnų pasisakymai sukėlė didelį atgarsį Europos Sąjungos (ES) šalių sostinėse. Tuo labiau jog visa tai vyko D.Trumpui pranešus apie jo pokalbį su Rusijos vadovu V.Putinu bei ketinimus netrukus susitikti su juo Saudo Arabijoje derėtis dėl paliaubų Ukrainoje.
Tapo aišku, kad JAV neplanuoja savo pozicijų dėl Rusijos agresijos nutraukimo derinti su NATO sąjungininkais. Tačiau Amerika tikisi, kad ES pati pasirūpins savo ir Ukrainos saugumu, nes, kaip viešai teigė naujasis JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas, Amerika Europoje nebus amžinai.
Visa tai sukėlė naują bangą svarstymų apie transatlantinio aljanso eros, kai JAV rūpinosi Europos saugumu ir palaikė ES integraciją, pabaigą. Europos šalyse daug kas vėl pasisakė apie poreikį Europai pabusti ir rimtai pradėti rūpintis savo saugumu. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas D.Trumpo politiką apibūdino kaip elektrošoką Europai, kuri dabar turėtų tapti savarankiška gynybos ir ekonomikos veikėja. Jis taip pat ėmėsi iniciatyvos šaukti skubų ES šalių vadovų pasitarimą Paryžiuje šios savaitės pradžioje.
Viena vertus, viešai reiškiamas dramatizmas yra suprantamas – Amerikos prezidento D.Trumpo neprognozuojamumas ir Rusijos agresyvumas pagrįstai kelia nerimą europiečiams, ypač turintiems skausmingos santykių su Rusija patirties.
Kita vertus, tokios D. Trumpo nuostatos seniai buvo žinomos, o tikimybė, kad jis laimės JAV prezidento rinkimus pradėta rimtai vertinti jau prieš metus. Ir jau seniai vyksta analitikų ir politikų Europos šalyse diskusijos apie tai, kaip ES turėtų daugiau investuoti į gynybą ir labiau remti Ukrainą. Ir ne tik diskutuojama, bet ir bandoma keisti politiką.
Didžiausia bėda, kad pokyčiai ES šalyse vyksta lėtai.
