Spalio 20–21 d. į Europos vadovų tarybą susirinkę ES šalių ir institucijų vadovai akcentavo poreikį nedelsiant imtis ryžtingų priemonių energetikos kainų krizei suvaldyti. Kaip Briuselyje teigė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, „energetikos krizė reikalauja ryžtingų ir greitų sprendimų ES lygmeniu, nes nacionaliniai sprendimai nėra pakankami“.
Galima sutikti su tokiu situacijos įvertinimu. Ypač jei jis būtų pateiktas krizei prasidėjus.
Tačiau gamtinių dujų kainos – tiek dėl Rusijos manipuliacijų mažinant jų tiekimą ES šalims, tiek dėl po pandemijos atsigaunančios paklausos pasaulyje – pradėjo kilti jau prieš metus.
Energetikos krizė dar labiau paaštrėjo šiemet po to, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, o konfliktui tarp Vakarų ir Rusijos vis labiau veikiant energetikos išteklių tiekimą ir kainas. Gamtinių dujų ir elektros kainų pikas Europoje buvo pasiektas rugpjūčio mėnesį. Po to kainos ėmė mažėti.
Visą tą laiką ES šalys diskutavo, koks būtų tinkamas koordinuotas ES atsakas.
