Nors Vokietijoje naujoji krikščionių demokratų ir socialdemokratų koalicijos vyriausybė dar nepradėjo dirbti, abi partijos jau spėjo susitarti dėl poreikio reformuoti šalies skolinimosi limitus nustatančias konstitucines nuostatas.
Planuojami teisiniai pakeitimai, dėl kurių po praėjusio mėnesio rinkimų darbą baigiantis Vokietijos parlamentas turėtų balsuoti antradienį, atvers galimybę daug daugiau skolintis gynybos bei infrastruktūros plėtojimo poreikiams finansuoti.
Kaip galima spręsti iš viešų būsimojo kanclerio Friedricho Merzo ir jo koalicijos partnerių pasisakymų, numatoma per dešimtmetį skolintis iki 1 trilijono eurų investicijoms į gynybą ir sukurti 500 milijardų eurų fondą investicijoms į infrastruktūrą. Tai yra didžiulis pokytis fiskalinę atsakomybę dešimtmečiais propagavusiems politikams. Jį galima prilyginti po Šaltojo karo pabaigos susivienijusios Vokietijos politikų sprendimui atsisakyti patikima laikytos nacionalinės valiutos markės ir pritarti Europos Sąjungos valiutos euro įvedimui.
Kaip tada, taip ir dabar Vokietijoje vykstantį radikalų ekonominės politikos nuostatų pokytį galima aiškinti geopolitiniais įvykiais Europoje.
