Ramūnas Vilpišauskas. Įtampa dėl Kinijos: ar tarptautinis dėmesys Lietuvai virs tikra parama

Pastaruoju metu Lietuva kaip reta dažnai minima tarptautinėje žiniasklaidoje. Lietuva tapo nauju pavyzdžiu, kaip šiuolaikiniame hipersusietame pasaulyje valstybės vis dažniau išnaudoja tarpusavio ryšius ne plėtoti abipusiai naudingą bendradarbiavimą, bet paversti juos ginklu tarptautiniuose konfliktuose. Matomumas ir ypač JAV dėmesys Lietuvai sveikintinas, bet ekonominės konflikto su Kinija pasekmės gali būti reikšmingos, nes neapsiribos tik dvišaliais prekybos ryšiais.
Ramūnas Vilpišauskas
Ramūnas Vilpišauskas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Vasarą Lietuva sulaukė tarptautinės žiniasklaidos ir ES bei NATO partnerių dėmesio dėl Baltarusijos pradėto nelegalių migrantų srauto į Lietuvą (vėliau ir Latviją bei Lenkiją) organizavimo. Migracija ne pirmą kartą tapo autoritarinės politinės sistemos šantažo demokratiniams Vakarams įrankiu. Kas Lietuvoje anksčiau buvo tolima problema, kurios atgarsiai pasiekdavo ES institucijose svarstant, kaip padėti Pietų Europos šalims, tapo mūsų gyvenimo aktualija.

Dabar Lietuva vėl minima kalbant apie tai, kaip kompleksiški tarpusavio ryšiai, kuriais pasaulyje susietos valstybės, gali būti panaudoti darant spaudimą valstybei koreguoti savo vykdomą užsienio politiką. Konkrečiai – kaip Kinija, panaudodama ne tik tiesioginius prekybos ryšius su Lietuva, bet ir sudėtingas tiekimo grandis, kuriose dalyvauja mūsų šalies įmonės, ėmė spausti Lietuvą, kad ji pakeistų sprendimą atidaryti Taivano atstovybę ne Taipėjaus, o Taivano vardu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Artėja LEA kvietimas įsigyti naujus šilumos siurblius su kompensacija
Reklama
„BITmarkets“ parodoje „Next Block Expo“ laimėjo apdovanojimą už geriausią klientų aptarnavimą
Reklama
Verslo civilinė atsakomybė: kokių sričių įmonės ją patiria dažniausiai ir kodėl?
Reklama
Amžėjimas nėra nuosprendis: kas gali padėti išlaikyti energiją ir jaunystę?