2022 09 19

Ramūnas Vilpišauskas: Nevieninga ES energetinė sąjunga

Nepaisant Europos Komisijos metinėje kalboje paskelbtų siūlymų, kaip Europos Sąjungos šalys turėtų koordinuotai imtis priemonių sušvelninti išaugusių gamtinių dujų ir elektros kainų poveikį gyventojams, valstybėms nepavyksta dėl jų susitarti. Net ir radus sutarimą, koordinuotas priemones įgyvendinti užims laiko. Tad kaip ir COVID-19 pandemijos metu, svarbiausios atsako į krizę priemonės yra ir bus priimamos ES valstybėse ir finansuojamas jų biudžetų lėšomis.
Ramūnas Vilpišauskas
Ramūnas Vilpišauskas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Jau pusmetį ES šalyse vykstant diskusijoms dėl atsako į energetinių kainų krizę dominuoja vienašališki valstybių narių sprendimai dėl to, kaip sušvelninti jų poveikį gyventojams ir verslui. Tiesa, gegužės mėnesį Europos Komisija paskelbė „REPowerEU“ planą, kaip mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir spartinti perėjimą prie atsinaujinančių išteklių energetikos. Tam numatyta skirti 210 mlrd. eurų iki 2027 m., panaudojant dalį COVID-19 pandemijos metu sukurto Ekonomikos atsigavimo ir atsparumo fondo lėšų.

Numatytos priemonės svarbios ir reikalingos, tačiau daugeliui jų įgyvendinti reikės laiko ir jų poveikis pasireikš tik po kelerių metų. Tuo tarpu išaugusių kainų poveikį gyventojai ir verslas patiria jau dabar. Būtent todėl ES valstybėse vienas po kito priimami paramos gyventojams ir verslui paketai, o jų bendra suma jau siekia 350 mlrd. eurų. Kaip ir COVID-19 pandemijos pasekmių švelninimui, iš nacionalinių biudžetų skiriamos sumos smarkiai didesnės, nei iš ES biudžeto. Be to, skiriasi ir skirtingų valstybių narių pritaikytos priemonės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis