Jau pusmetį ES šalyse vykstant diskusijoms dėl atsako į energetinių kainų krizę dominuoja vienašališki valstybių narių sprendimai dėl to, kaip sušvelninti jų poveikį gyventojams ir verslui. Tiesa, gegužės mėnesį Europos Komisija paskelbė „REPowerEU“ planą, kaip mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir spartinti perėjimą prie atsinaujinančių išteklių energetikos. Tam numatyta skirti 210 mlrd. eurų iki 2027 m., panaudojant dalį COVID-19 pandemijos metu sukurto Ekonomikos atsigavimo ir atsparumo fondo lėšų.
Numatytos priemonės svarbios ir reikalingos, tačiau daugeliui jų įgyvendinti reikės laiko ir jų poveikis pasireikš tik po kelerių metų. Tuo tarpu išaugusių kainų poveikį gyventojai ir verslas patiria jau dabar. Būtent todėl ES valstybėse vienas po kito priimami paramos gyventojams ir verslui paketai, o jų bendra suma jau siekia 350 mlrd. eurų. Kaip ir COVID-19 pandemijos pasekmių švelninimui, iš nacionalinių biudžetų skiriamos sumos smarkiai didesnės, nei iš ES biudžeto. Be to, skiriasi ir skirtingų valstybių narių pritaikytos priemonės.