Gegužės 26 d. TS-LKD vadovas Gabrielius Landsbergis su grupe partiečių Seime įregistravo nutarimo projektą, kuriuo numatoma surengti pirmalaikius Seimo rinkimus rugsėjo 10 d.
Tapo aišku, kad konservatorių vadovybė šiuo klausimu neblefavo. Atrodo, kad blefavo didžiosios opozicinės frakcijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Tiek jos, tiek Darbo partija, tiek ir valdančiojoje koalicijoje esančios liberalų partijos nepalaikys pirmalaikių Seimo rinkimų.
Konservatorių siūlymą remia tik socialdemokratai. Tačiau pastarųjų Seime yra tik 12 – turbūt panašus skaičius nepritariančių savo vadovybės siūlymui yra pačioje konservatorių frakcijoje. Tad yra pakankamai pagrindo prognozuoti, kad pirmalaikių Seimo rinkimų nebus.
PLAČIAU SKAITYKITE ČIA: V.Blinkevičiūtė: LSDP palaikys siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.
Tokiu atveju po NATO viršūnių susitikimo sulauksime premjerės Ingridos Šimonytės atsistatydinimo. Nors yra tikimybė, kad ji gali apsigalvoti, bet tokia tikimybė labai maža.
Daugelį apžvalgininkų nustebinusius siūlymus dėl pirmalaikių Seimo rinkimų ir – jei tai nesulauks palaikymo Seime – premjerės atsistatydinimo konservatorių vadovybė paskelbė kartu. Tad padarius pirmą žingsnį, veikiausiai bus žengtas ir antras. Tokius ketinimus rodo ir premjerės sprendimas nebeieškoti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro.
Tada kyla klausimas – o kas po to, kai atsistatydins premjerė? Šiuo metu galima prognozuoti keletą scenarijų ir kuris jų taps realybe, labiausiai priklausys nuo konservatorių apsisprendimo.
