Praėjusią savaitę Europoje daug diskusijų sukėlė Vokietijos vyriausybės paskelbtas naujas pagalbos savo šalies piliečiams ir verslui paketas, kuris per artimiausius porą metų sudarys iki 200 mlrd. eurų.
Šią žinią kritiškai įvertino ir ne vienos ES šalies politikai, ir kai kurie Europos Komisijos nariai. Vokietijos vyriausybė kaltinta tuo, jog nepritardama tokiems koordinuotiems ES sprendimams kaip gamtinių dujų kainos „lubų“ įvedimas, nusprendė išnaudoti savo finansinę galią ir vienašališkai pasirūpinti savo šalies gyventojais ir verslu.
Kritika Berlynui dėl solidarumo stokos ir galimų bendrosios ES rinkos iškraipymų girdėjosi ne tik iš Budapešto ir Varšuvos, bet ir Romos, Madrido bei Briuselio.
Viena vertus, tokią neigiamą reakciją galima suprasti. Vokietijai pagrįstai primenama, kad būtent jos – valdančiųjų socialdemokratų ir dabar opozicijoje esančių krikščionių demokratų – prekybos su Rusija politika bei jau po 2014 m. Krymo aneksijos ir Rytų Ukrainos teritorijų okupacijos įgyvendintas Nordstream 2 projektas smarkiai prisidėjo prie dabartinės energetikos kainų krizės Europoje.
