Socialdemokratų partija švenčia pergalę – jie naujajame Seime turės 52 mandatus, o gal ir daugiau, jei prie jų prisijungti pasiprašys Artūras Zuokas ar keli save išsikėlę kandidatai. Antrajame Seimo rinkimų ture jie daugiau nei pasidvigubino po pirmojo turo turėtą mandatų skaičių. Ir tai yra beveik keturis kartus daugiau, nei jie turėjo šiame kadenciją baigiančiame Seime. Nors jau po pirmojo rinkimų turo buvo aišku, kad jie taps pagrindine būsimos koalicijos partija, dabar jų derybinės pozicijos su būsimais koalicijos partneriais tik sustiprėjo.
Nors Saulius Skvernelis ir jo kolegos iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ taip pat džiaugėsi laimėtais 14 mandatų, tai yra mažiau, nei šiuo metu turimi 16 mandatų. Turbūt jų džiaugsmas aiškintinas tuo, jog – kaip įprasta Lietuvos politikoje – jie pasirodė geriau, nei buvę jų kolegos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurių mandatų skaičius nuo dabar turimų 17 smuko iki 8 (o tai yra tik vos vienu daugiau, nei būtina norint turėti frakciją Seime).
Dėl panašių priežasčių džiaugėsi ir Liberalų sąjūdis, nors jie turės tiek pat vietų naujame Seime, kiek ir dabar – 12. Bet jie gali džiaugtis tuo, jog vieninteliai iš dabartinės valdančiųjų koalicijos išsaugojo turimą mandatų skaičių ir pasirodė geriau, nei Laisvės partija.
Tuo tarpu didžiausi pralaimėtojai – Laisvės partija bei Regionų partija, kurie neturės nė vieno atstovo naujame Seime. Tai reiškia, jog joms reikės labai pasistengti, kad išliktų ir galėtų sugrįžti į nacionalinę politiką kituose rinkimuose.
Nors Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 28 mandatais bus antra pagal didumą frakcija būsimajame Seime, jie taip pat laikytini šių rinkimų pralaimėtojais. Partijos laukia vidinė diskusija apie šio pralaimėjimo priežastis ir tikėtina vadovybės kaita.