ES institucijos ir ypač ši Europos Komisija jau keletą metų akcentuoja, kad ES turi tapti geopolitine veikėja. Pirmoje savo spaudos konferencijoje 2019 metų pabaigoje naujos sudėties Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paskelbė, kad ji vadovaus „geopolitinei komisijai“.
Šis pažadas reiškė siekį skirti daugiau dėmesio ES išorės santykiams ir stiprinti ES vaidmenį pasaulyje, kuriame matoma didžiųjų galių konkurencija, ypač didinant ES įtaką savo kaimynystėje.
Įdomu, kad tada ES darbotvarkėje buvo svarstomas ir taip labai menko finansavimo iš planuojamo septynmečio ES biudžeto išorės sienų apsaugai ir gynybai mažinimas, kurį siūlė tuo metu Tarybai pirmininkavusi Suomija, bei svarstymai, ar pradėti derybas dėl narystės su Albanija ir Šiaurės Makedonija, kam priešinosi Prancūzija ir kai kurios kitos ES šalys.
Beje, laikotarpis nuo Albanijos ir Šiaurės Makedonijos pripažinimo kandidatėmis tapti ES narėmis iki Europos Komisijos pasiūlyto derybų dėl narystės starto truko keliolika metų. O net ir Komisijai pasiūlius pradėti derybas dėl narystės su šiomis Vakarų Balkanų šalimis, procesas toliau strigo dėl ES šalių nesutarimo.
Keliamės į 2022 m. kovo mėnesį. Politinės nuotaikos gynybos finansavimo klausimais ES valstybėse pastebimai keičiasi. Tai labiausiai matoma Vokietijoje, kurios vyriausybė paskelbė reikšmingai didinsianti biudžeto išlaidas gynybai bei suteiksianti pagalbą ginklais Rusijos agresijai besipriešinančiai Ukrainai.
