Vokietijos parlamento rinkimai susilaukė daug dėmesio kitose Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Vokietija svarbi dėl ekonomikos dydžio, prekybos ir investicijų svarbos kitoms šalims. Būtent į Vokietijos kanclerę paprastai krypdavo kitų ES šalių vadovų akys, kai reikdavo valdyti pastarojo dešimtmečio krizes.
Vokietija atlikdavo stabilizuojantį vaidmenį tiek derybose tarp skirtingų valstybių koalicijų ES viduje, tiek ir santykiuose tarp NATO partnerių, palaikydama transatlantinius ryšius.
Be to, nors ir lėtai, bet pastaraisiais metais augo ir Vokietijos indėlis į Europos saugumo stiprinimą, ką rodo ir prisiimta atsakomybė vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje. Todėl tai, kas po šių parlamento rinkimų Vokietijoje formuos naująją vyriausybę svarbu ne tik jos gyventojams, bet ir kitoms ES bei NATO narėms.
Rinkėjų balsavimas sekmadienį sensacijų nesukėlė. Kaip ir rodė apklausos, daugiausia balsų surinko iki dabar koalicijoje dirbusios socialdemokratų (preliminariai 25,7 proc. balsų) ir krikščionių demokratų su sąjungininke Bavarijoje (24,1 proc.) partijos. Toliau rikiuojasi Žaliųjų partija (14,8 proc.) ir laisvieji demokratai (11,5 proc.).
Būtent tarp šių partijų ir vyks derybos dėl naujosios valdančiosios koalicijos formavimo. Ideologinių nuostatų požiūriu (mokesčių, viešųjų finansų, valstybės investicijų ir verslo aplinkos klausimais) socialdemokratai ir žalieji yra centro kairėje, o krikščionys demokratai ir laisvieji demokratai (liberalai) yra centro dešinėje, tad atrodytų, jog būtent šioms poroms bus paprasčiau suderinti programines nuostatas.
Bet žalieji ir liberalai jau paskelbė, kad siekdami sustiprinti savo derybinę galią ir suformuoti bloką, savo svoriu viršijantį rinkimus laimėjusiųjų partijų, pirmiausia pradės tarpusavio derybas dėl bendrų politinių nuostatų.
Vokietijoje ir toliau dominuos centristinė politika, o reikšmingų pokyčių šalies vidaus ir užsienio politikoje tikėtis nereikėtų
Tad kol kas galimos bent kelios skirtingos koalicinės daugumos ir visose jose bus skirtingų ideologinių pakraipų partijos. Kadangi jau aišku, jog radikaliosios dešinės ir kairės partijos į koalicijas kviečiamos nebus, tikėtina, kad centro kairės koalicija neišsiverstų be liberalų dalyvavimo, o centro dešinės koalicija – be žaliųjų. Vadinasi, Vokietijoje ir toliau dominuos centristinė politika, o reikšmingų pokyčių šalies vidaus ir užsienio politikoje tikėtis nereikėtų.
Tiesa, šiuose rinkimuose daug dėmesio skirta pokyčių klausimui – kas pakeis 16 metų kanclere dirbusią A.Merkel, o ir partijų pasirinktų kandidatų į vyriausybės vadovus asmenybės turėjo nemažai įtakos rinkimų rezultatams.
Tačiau asmenybių kaita nesukels reikšmingos politikos kaitos, ypač Vokietijos požiūriui į ES ar pasaulio reikalus.
Potencialias koalicijas modeliuojantys analitikai mėgsta naudoti nuorodas į skirtingų Vokietijos partijų spalvas, kalbėdami apie „Jamaikos koaliciją“, kurią galėtų sudaryti krikščionys demokratai (juoda), žalieji (žalia) ir liberalai (geltona), arba „šviesoforo koaliciją“, kurią galėtų sudaryti socialdemokratai (raudona), liberalai (geltona) ir žalieji (žalia). Tačiau galvojant apie politikos turinio pokyčius tinkamiau būtų kalbėti apie skirtingus pilkos spalvos atspalvius.
Ar toks politikos stabilumas Vokietijoje naudingas Lietuvai? Atsakymas priklauso nuo to, kokias galimas alternatyvas Vokietijos politikai įsivaizduotume.
Dar didesnis Vokietijos įsitraukimas palaikant Amerikos ryšį ir dalyvavimą Europos saugumo reikaluose, demokratinių vertybių stiprinimą pasaulyje, aktyvesnis jos vaidmuo ieškant kompromisų tarp visų ES valstybių narių, įsiklausymas į mažesnių šalių, ypač esančių periferijoje, balsą dėl svarbių energetikos projektų būtų naudingas.
Tačiau galimos ir kitokios alternatyvos, pavyzdžiui, didesnis jos politikų susitelkimas į šalies vidaus ekonominių, socialinių, aplinkosaugos problemų sprendimą, pozicijų bendrais ES klausimais derinimas iš esmės tik su Prancūzija bei didesnis polinkis spręsti reikalus tiesiogiai su didžiosiomis pasaulio galiomis, apeinant ES ar kitas organizacijas.
Tad Vokietijos politikos orientacija į ideologinį centrą Lietuvos ir visos ES požiūriu nėra blogas dalykas. Pati ES politika taip pat grindžiama kompromisais, kurie paprastai veda link centro. Svarbiausia, kad tokią politiką palaikytų Vokietijos rinkėjai bei šalies partneriai ir kad ji leistų efektyviai reaguoti į pokyčius pasaulyje.
