2016 m. rugsėjo 8 d. portalai „Delfi“ ir „15min“ publikavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politinę reklamą, kurioje tuometinis kandidatas ir dabartinis Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša išdėstė savo ir minėtosios politinės partijos rinkiminę strategiją švietimo klausimais:
Citata įžangai: Be švietimo nėra NIEKO. E.Jovaiša.
Komentaras: Be komentarų.
Citata: Tad ką reikėtų daryti harmonizuojant ir tobulinant Lietuvos švietimo sistemą? Nėra, nebuvo ir nebus stebuklingų sumanymų. Galima tik siūlyti švietimo bendruomenei mintis, kurias priims ar atmes tie, kurie gyvena švietimu ir naudojasi jo galia. E.Jovaiša.
Komentaras: „Stebuklingų sumanymų“ atsirado. Vienas iš jų – MEDUS (mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistema). „Siūloma“, tiksliau su tanku buvo važiuojama per galvas, o švietimo bendruomenė MED‘ų, tokį, koks jis yra dabar, nepriima, atmeta, streikuoja. Pastaruoju metu gausiausia mokytojų profesinė sąjunga du metus valstiečių ir žaliųjų frakcijos Seime nebuvo priimta net pokalbiui. Dabartinė valdančioji koalicija, ne tik valstiečiai ir žalieji, labai iškreiptai „gyvena švietimu ir naudojasi jo galia“. Tikrai tikras stebuklas – tai sekmadienio protesto akcija „Paskutinis skambutis“.
Citata: Iš neseniai, 2000–2001 metais, buvusių 2311 – bendrojo lavinimo mokyklų turime 1125. Daugybė kaimų liko be pradinės mokyklos. Vaikus atplėšėme nuo tėvų ir gimtos aplinkos ir geltonais autobusiukais gabename už daugybės kilometrų nuo gimtojo kaimo, kad vakare, pavargusius ir įdirgusius, grąžintume tėvams, kurie turi per tas valandas suręsti stebuklą – žavius ir žaismingus už rankučių nuvesti į ryte laukiantį tą patį auto. E.Jovaiša.
Komentaras: Dabar Valstiečių ir žaliųjų sąjunga šaukia, kad mokyklų tinklą reikia „optimizuoti“, mažas mokyklas uždaryti. Suprask, ir geltonųjų autobusiukų nebus. Jovaiša teigia, kad mokyklų uždaryta virš tūkstančio, tačiau nepasako, kad sutaupyti pinigai nei mokiniams, nei mokytojams, nei ugdymo aplinkai nebuvo pridėti.
Citatos: Reikia pripažinti, kad jau dabar Lietuvoje trūksta mokytojų. Ir jei mes nieko nekeisime, tai po 10 metų mes tiesiog neturėsime mokytojų. ..Nuo 2010 iki 2016 metų valstybė sumažino mokytojams rengti skiriamų vietų skaičių nuo 800 iki 200. Kas mokys jaunimą po 10 metų? Samdysime iš Baltarusijos ar Bangladešo? O gal iš mūsų taip giriamos Suomijos? E.Jovaiša.
Komentaras: Tai kodėl dabar, 2018 metų pabaigoje, pasak valstiečių žaliųjų valdžios: „ 6 tūkstančiais mokytojų per daug“?
Citatos: Sugebėjome pasiekti, kad dabar net 46,3% mokytojų yra 50–ties ir vyresnio amžiaus, o 52–55 metų mokytojai sudaro didelę dalį – jų yra apie tris tūkstančius... Numatoma parengti ir įdiegti lanksčią pedagogų pensijų skyrimo tvarką; sudarant galimybę išeiti į išankstinę pensiją turint 30 metų darbo stažą. E.Jovaiša.
Komentaras: Elementariai aritmetiškai paskaičiavus, aišku, kad dauguma čia minimų amžiaus kategorijų mokytojų jau dabar galėtų pretenduoti į išankstinę pensiją, nes jie profesinę veiklą pradėjo būdami 22-23 metų. Tačiau ar apie tai pastaruoju metu užsimenama? Demagogiškas yra teiginys „lanksti pedagogų pensijų skyrimo tvarka“. Čia nekalbama apie stažinę pensiją (kurios dydis atitiktų bent dabar į pensiją išeinančių pedagogų pensijų dydį), o į išankstinę pensiją ir dabar gali išeiti visi, turintys 30 metų darbo stažą.
( gautų toks pensininkas nuo 100 iki 200 eurų).
Citata: Bendrojo lavinimo kokybė ir pati sistema daugelio plakama: mokinių pasiekimai atsilieka nuo vienmečių kitose Europos Sąjungos šalyse. E.Jovaiša
Komentaras: Lietuvos švietimas gauna 4,2% (kai kurių bankų ekonomistų nuomone – 5,2% ) finansavimo nuo BVP (Bendrojo vidaus produkto), o pagal EBPO ir kitų pasaulinių organizacijų rekomendacijas turi būti ne mažiau kaip 6 %. Nepaisant to, mūsų moksleivių pasiekimai yra lentelių viduryje ir tie jaunimo „plakimai atsilikimu“ tėra valdančiųjų manipuliacinis argumentas nedidinti finansavimo. Išvada – jeigu būtų 6% švietimui nuo BVP – Lietuva būtų viena iš lyderių Europoje.
Citatos: „...baigiamųjų egzaminų apimtys ir turinys užgožė mokinio individualybę ir sukūrė korepetitorių „aukso amžių“ ...Matyt, atėjo laikas atsisakyti tokių brandos egzaminų, kurie dabar yra (apie jų negeroves galima ilgai kalbėti, jomis mirga žiniasklaida, nepatenkinti mokytojai ir tėvai) E.Jovaiša.
Komentaras: Provincijoje korepetitorių yra labai mažai. Legalus, sąžiningas korepetavimas yra labai sunkus darbas ir jeigu jis egzistuoja, tai tam yra poreikis. Taip, korepetavimo apimtis, ypač didmiesčiuose, reikia mažinti. Taigi prašom, valstiečiai ir žalieji, mažinkite mokinių skaičių klasėse, mokėkite didesnius atlyginimus mokytojams, realiai finansuokite švietimo pagalbos specialistus (socialinius pedagogus, psichologus, socialinius darbuotojus), nemažinkite savivaldybių biudžetų ir pokyčiai, proveržiai bus.
Per pastaruosius dvejus metus abiturientų brandos egzaminų organizavimas taip „pagerėjo“, kad daug puikaus jaunimo, kuris galėtų toliau siekti mokslo, „studijas tęsia“ užsieniniuose vištų fermų, žuvų fabrikų ir panašiuose „universitetuose“.
Tai labai ilga tema, štai tik keletas iliustracijų. Šiais metais dėl VBE (valstybinių brandos egzaminų) įvertinimų apeliacijas pateikė labai daug abiturientų. Dauguma apeliacijų patenkinta mokinių naudai, ko anksčiau nebuvo. Kodėl? Nacionalinis egzaminų centras nesugeba organizuoti kokybiško darbo. Egzamino užduoties vertintojui už sunkų ir atsakingą darbą moka 2,5-4,9 euro „ant popieriaus“ už valandą. Daugelio egzaminų vertinimo instrukcijų mokytojai-vertintojai išdiskutuoti, pakoreguoti negali – mokinys turi atsakyti būtent taip, kaip sumąstė 3-5 įslaptinti užduoties sudarytojai – ne kitaip ir ne kitais žodžiais. Taip yra demoralizuojamas ir demotyvuojamas visas ugdymo procesas.
Citata: Matomai reikia parengti inovatyvias programas, kurios būtų orientuotos į darnios asmenybės brandą, grindžiamą humanitarinių, socialinių, gamtos mokslų, technologijų ir menų pusiausvyra. E.Jovaiša.
Komentaras: Ko dvejus metus laukiama? Taip, bandyta visa tai (vadinamasis atnaujintas ugdymo turinys) slapta už 8 mln. eurų nusipirkti iš vienos „všį“ , be jokių diskusijų, be visuomenės žinios ir dalyvavimo.
Kelinti metai norint studijuoti aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamose vietose privalu gan aukštu įvertinimu išlaikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą. Ir abiturientai masiškai šį egzaminą laiko, laimę bando (palyginus su istorijos egzaminu matematiką laiko 3-4 kartus daugiau moksleivių, kai anksčiau šie skaičiai buvo apylygiai). Štai jums ir rekordiniai neišlaikiusių procentai.
Ar į universitetus atėjo geriau paruošti studentai? Tikrai ne. Esu įsitikinęs, kad darni asmenybė, grindžiama humanitarinių, socialinių, gamtos mokslų, technologijų ir menų pusiausvyra, taip negali būti formuojama.
Citata: ...sukūrėme milijardus eurų kainavusius gamtamokslinius slėnius, bet užmiršome humanitarinius ir socialinius mokslus; gamtos mokslus supriešinome su humanistika ir tai kelią nerimą Europos švietimo strategams. E.Jovaiša.
Komentaras: Kas šioje srityje dabartinės valdžios padaryta, kad situacija keistųsi? Nieko.
Citata: Pokyčių sąrašas yra nemažas ir naivu būtų manyti, kad kas nors iš šio sąrašo gali būti įvykdyta be suinteresuotų pusių bendro supratimo siekiant naudos ir pažangos mūsų švietimui ir kiekvienam Lietuvos žmogui, kuris yra tas, kas yra Lietuva. E.Jovaiša
Komentaras: Kur tas „suinteresuotų pusių bendras supratimas“ ? Kodėl viena pusė save sudievino?
Citata: Mes paveldėjome savitą kultūrą, veikiame paveldėtoje kultūros terpėje, naudojamės kultūros pasiekimais ir kuriame naują kultūrą, kurią perims ir vėl daugins bei keis jaunoji mūsų karta. Visa tai įmanoma švietimo dėka, nes išsilavinimas yra visuomenės ir valstybės pažangos bei kiekvieno asmeninės sėkmės esminė prielaida. E.Jovaiša
Komentaras: Be komentarų.
Komentaro autorius – „Rusijos spec. tarnybų agentas“, „Konservatorius Nr. 1“, buvusio Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto dėstytojo Eugenijaus Jovaišos studentas, „visiškai užmanipuliuotas“ Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas Rimantas Bazaras
