 |
Kur pradėta, ten ir pabaigta. Skrupulingai pasidalyti postai šią valdžią sukūrė, peštynės dėl dviejų FNTT vadų postų ją ir sugriaus.
Bet jei paprastas kivirčas dėl dviejų policininkų lojalumo valstybei gali sukelti tokią Vyriausybės krizę ir dar tokiu metu, kai Seime turi atsirasti energetinio saugumo įstatymų projektai, ko tada verta mūsų valstybė, didžiausia koalicijos partija Tėvynės sąjunga, jos vadų valstybingumo supratimas, jei tokią krizę, kaip taikliai pastebėjo I.Makaraitytė, „gali sukelti bandymas ištirti, kas iš viso labo 8 žmonių nutekino informaciją apie Snoro nacionalizavimą“?
Valdžia ne tik nesugebėjo ištirti tokio mažmožio, dėl kurio kaltas vienas iš 8 pareigūnų, bet tyrimo metu dar ir sugebėjo nesutaikomai susirieti. Matome tą pačią tendenciją, kaip ir šios valdžios starto metu – nei A.Kubiliui, nei liberalų lyderiams nereikėjo argumentų 2008-ųjų pabaigoje, kai jie įvykdė naktinį mokesčių perversmą, neprireikė argumentų ir dabar.
Klausimas, kas nutekino informaciją, jau po savaitės rietenų tapo niekam neįdomus. Jį pakeitė šūkis „Pergalė arba mirtis!“. Visos konflikto pusės savo nuomonę laikė vienintele teisinga.
Valdžia ne tik nesugebėjo ištirti tokio mažmožio, dėl kurio kaltas vienas iš 8 pareigūnų, bet tyrimo metu dar ir sugebėjo nesutaikomai susirieti.
Taigi ir tada, kai valdžios partijų atstovai, net neskaitę įstatymų projektų, per naktį pakeitė visus mokesčius, ir dabar, kai mušėsi dėl įtakos FNTT, partijų lyderiai veikė ir sprendimus priėmė vadovaudamiesi tik emocijomis. Parklupdyti tokius vadus turinčią valstybę nereikia žvalgybos genijų. Numetus kaulą, patys gerklę vienas kitam perkanda.
Bet gal A.Kubilius turi įrodymų, kad FNTT vadovai „nė prie ko“? Jei būtų turėjęs, jau būtų pateikęs. Premjeras tiesiog tiki. Arba yra verčiamas tikėti tuo, kuo tikėti jam siūlo saviškiai. Dar etatiniai antivalstybininkai, kurie, jei tik galėtų, sunaikintų visas valstybės specialiąsias tarnybas, kurių, nepaisant pusšeštų metų vykdomos šmeižto kampanijos, vis dar negali patys užvaldyti.
Visoms valstybės institucijoms – ir toms, kurios vadeliojamos prezidentės (ypač Generalinė prokuratūra), ir FNTT, apie kurios tariamus herakliškus antikorupcinius žygius mums pasakas seka R.Pakso trimitininko A.Medalinsko, sovietinio nomenklatūrininko ir politinio perbėgėlio A.Matulevičiaus, buvusio atviros Lietuvos kūrėjo D.Kuolio ir buvusio LDDP veikėjo B.Genzelio vadovaujama, tik už jiems patiems žinomas teisybes kovojanti falanga, suduotas dar vienas smūgis.
O kokie A.Kubiliaus koalicijos trejų metų ir trijų mėnesių veiklos rezultatai ekonomikoje?
Valstybės skola artėja 50 mlrd. litų link – per tą laiką ji išaugo kelis kartus. Į kadencijos pabaigą skola gal sieks dvejų metų valstybės biudžeto sumą. „Sodra“ akyse smenga į dugną. Pensijų fondo deficitas, nuo 2009-ųjų kasmet siekdavęs po 3 mlrd. litų, šįmet gali būti dvigubai didesnis – tik per sausį ir vasarį „Sodros“ biudžete pramušta dar 0,5 mlrd. skylė.
Kas, kada ir už kieno pinigus ją užlopys? Darbo neturi 230 tūkst. lietuvių. Kol kas „Sodros“ skylė „lopoma“ tik apgailėtinais propagandiniais triukais, kai informacija apie fondo kolapsą bandoma paslėpti po skaičiais, jog šįmet gauta keliais milijonais litų įnašų daugiau nei pernai. Apie pajamas katastrofiškai viršijančias išlaidas – tik paskutiniame pranešimo sakinyje. Ką norima tuo nuslėpti?
Prisiminkime: tragiškais 2008-aisiais, kai A.Kubilius trimitavo apie praskolintą „Sodrą“, jos deficitas buvo vos milijardas litų.
Būsto renovacija taip ir neprasidėjo. Visus maisto produktus ir kultūrą apdėjus 21 proc. PVM, vidaus vartojimas tebėra apimtas sąstingio. Kiaušiniai po litą už vienetą prieš ketvirtąsias šv.Velykas valdžioje – tokia graudi A.Kubiliaus „sėkmės“ formulė.
Valdžia dar rudenį žadėjo sumažinti šilumos kainas – šilumos kaina vasarį pasiekė kosmines aukštumas. Vos tik A.Sekmokas pažadėjo atpiginti elektrą, ši ėmė ir pabrango. Esminių sprendimų dėl atominės elektrinės ši valdžia irgi nepriims. Tai kalboje Seimui pripažino A.Kubilius, teigdamas, kad tai teks daryti kitam Seimui: „Kitam Seimui liks esminiai sprendimai dėl atominės elektrinės ekonominio veikimo reikalų – kaštų, būsimos elektros kainos, valstybės įsipareigojimų.“
Kokius reikalus iki rinkimų apskritai dar gali Seime svarstyti konservatoriai bei jų tikrieji idėjiniai sąjungininkai – paksininkai ir V.Uspaskicho partija?
Ką tada per trejus metus nuveikė Permainų koalicija? Sugriovė LEO Lt. Tačiau ką sukūrė? Nieko. Lietuva prarado šešerius metus. Jei ne apskritai viską. Ar nauja valdžia po rinkimų darys tai, ką planavo, bet taip ir nepadarė ši? Ar dar apsimokės statyti elektrinę?
Apskritai ar atominę jėgainę gali pastatyti valstybė, kuri šešerius metus tik pliurpia ir kaltina oponentus ir kuri net senos atominės be skandalų nesugeba uždaryti, o prasidėjus lemiamam etapui, kai galbūt jau galima priimti nors kokį sprendimą, valdančioji koalicija paslysta ant numestos banano žievės?
Tai gal čia reikia ieškoti to beatodairiško murkdymosi FNTT skandalo jovale rakto? Visiems teatrališkai įsitraukus į žodinę konservatorių ir liberalcentristų dvikovą, kas bepaklaus, o ką jie kartu su Liberalų sąjūdžiu per trejus metus nuveikė šalies energetinio saugumo labui? Užtat vieni kitus į valias turės už ką kaltinti dėl to, kad energetinis saugumas liko tik plepalai. Vienas propagandinis karas baigsis – op į kitą?
Apibendrinkim: kokius reikalus iki rinkimų apskritai dar gali Seime svarstyti konservatoriai bei jų tikrieji idėjiniai sąjungininkai – paksininkai ir V.Uspaskicho partija?
VSD yra blogas, labai blogas. Išgelbėsim mergaitę. Oligarchai valdo Lietuvą. Ne, pedofilai. Valstybė užvaldyta. Siūlome kartu su V.Mazuroniu apriboti prekybinius antkainius. Apmokestinsim dešimties metų ir senesnius prabangius automobilius. Padidinsim PVM.
Išskyrus gal pirmąjį, visais kitais klausimais – ir socialdemokratai „už“. Toks bendras mūsų Seimo narių – mūsų išrinktųjų – teorinis lygis. O kokia teorija, tokie ir receptai. Kokie receptai – tokia ir sriuba: jovalas.
