Kalbame ne apie prezidentės Turniškių bunkeryje pamirštą dantų šepetėlį. Visi pašaliai ir skandinavų bankų analitikai džiūgauja, kad Lietuva dar septynerius metus gaus iš ES paramą. Ne šuns papas – 44,5 mlrd. litų. Atominei jėgainei uždaryti – 1,5 mlrd. Lt. Ūkininkai už kiekvieną ha vietoj 490 Lt dabar gaus net po 675 Lt.
Bet svarbiausia, kad numelžėme Briuselį 4 mlrd. Lt daugiau nei planuota. Dešimtadaliu daugiau! Bankams – papildomi pinigų srautai. Konsultantams – uždarbis. Politikams ir valdininkams – papildomi „5 procentai”.
Prokurorai, STT ir FNTT skubiai keičia planus ir prašo naujų asignavimų. Nes reikės dešimtadaliu daugiau efektingų areštų. Tiek pat daugiau – a la mailiaus, Darbo partijos ar „Nukem“ bylų. Tiek pat daugiau vietų – supuvusiose areštinėse, transporto – areštantams iš taško A į tašką B ir C vežioti.
Globalios Lietuvos adeptai į Londoną skrendančiuose lėktuvuose galės išdalyti ne po 500 kepaliukų juodos duonos, kaip dabar, o po 550. Kad tauta Lietuvos kvapo nepamirštų. Ir kad, mažėjant duonos valgytojų, išlaikytume duonos kepimo apimtis.
Visų žvilgsniai drąsiai nukreipti į ateitį. Bet jei taip prilaikytume kiek arklius ir paklaustume – o kaip ir kam panaudojome pinigus, gautus 2004-2012 metais? Ar tie ES milijardai, kurie prilygsta dviem metiniams valstybės biudžetams skaičiuojant su ES milijardais, jau generuoja naujus milijardus, stabdo emigraciją, didina gimstamumą? Be to, kad mūsų ūkininkai praturtėjo, kas savaime yra gerai, ir kad SBA pasistatė baldų fabriką Visagine?
Iš principo turėtų. Kai kur ir daro. Bet vis dėlto, ar daugeliu atvejų tie lengvi svetimi milijardai, sukišti į kelius, politkorektiškumo mokyklas, „kaimo sodybas” su keliais šimtais vietų, vandenvalą, aplinkos apsaugą ir mėsos perdirbimo cechus, kurių pusė jau bankrutavo, netaps pragaro centrifūga, išsiurbsiančia paskutinius mūsų syvus tada, kai ES parama baigsis, o mes jau būsim pasenę kaip tauta?
Šįmet vietoj 7 mokslo premijų po 101,4 tūkst. Lt, bus paskirtos tik 6. Ne dėl taupumo. Mokslo premijų komisijos nariai sako, kad nebėra kam jų skirti
Pernai net tokio dydžio mieste kaip Tauragė vandens tiekimas tapo nuostolingu verslu. Per 21 metus vandens suvartojimas Tauragėje sumažėjo 8 kartus. Kas bus po 5-6 metų, kai gyventojų liks dar mažiau. O kas – mažesniuose miestuose? O jei ten dar sukišta dešimtys milijonų vandenvalai?
Kas išlaikys tas sistemas, jei po poros dešimtmečių gyventojų šalyje liks 2,5 milijono, ir tie patys bus labai smarkiai pagyvenę? Aštuoniasdešimtmetėms senutėms – platininė šiluma ir dar auksinis vanduo? Ir jokių ten skalūninių dujų – tik rusiškos ir kuo brangesnės.
Įsisavinti svetimus pinigus yra viena, su protu investuoti – visai kas kita. Ką nors sugalvosim, sako optimistas ir rūsčiai liepia baigti juodinti Lietuvą.
Nesugalvosim. Nebebus kam sugalvoti. Šįmet vietoj 7 mokslo premijų po 101,4 tūkst. Lt, bus paskirtos tik 6. Ne dėl taupumo. Mokslo premijų komisijos nariai sako, kad nebėra kam jų skirti. Nors į 7 premijas galėjo pretenduoti darbai, pradėti dar 1997 metais, sulaukta tik 18 pretendentų.
Bet blogiausia net ne menkas darbų skaičius. Santykis. Į dvi humanitarinių ir socialinių mokslų premijas pretendavo 8 darbai. Į biomedicinos ir žemės ūkio mokslų dvi premijas – tik trys, o technologijos mokslų – du, bet ši premija nebus paskirta niekam. Per silpni darbai.
Faktas: Lietuva nebeturi mokslininkų. Mokiniai ilgai rinkosi ne fiziką, chemiją, biochemiją, o lengvus socialinius dalykus, ir štai jums rezultatas.
Miela malonu girdėti, kad apginta dar viena disertacija, įrodanti, jog sekunde per šimtą metų sutrumpėjęs Grūšlaukės miško barsuko miegas įrodo globalinį klimato atšilimą. Keliame taurę ir už disertaciją, įrodančią ryšį tarp Laumių kaimo, kuriame vyrukas prie vairo vakar pripūtė 5,08 promilės, šuns Brisiaus amsėjimo bei homoseksualų santuokų įteisinimo laiko Seime, bet į esminius būties ir buities klausimus atsako kiek kitoks mokslas.
Tačiau kas šiame galimybių plauti indus Londone ar prižiūrėti Čikagoje karšinčius amžiuje gali dienų dienas kalbėtis su protonais ir neutronais ar kiaurą parą spoksoti pro mikroskopą į avies Doli ląstelę? Taigis kaipgis, a pats negali, sako socialinius mokslus ir drauge bedarbio, o po to emigranto kelią sąmoningai pasirinkęs XXI a. Vingių Jonas.
Taigis. Nepaisant ES milijardų, byra braška per siūles Lietuva. Nes nacionalinių premijų nebėra už ką skirti ne tik moksle, bet ir literatūroje, teatre, kine. Svilinančią kūrėjų ugnį pakeitė centrinis ES paramos šildymas.
Ir vis dėlto gerai, kad gavome tų ES milijardų: kai duoda – imk, kai muša – bėk. Gerai ir tai, kad prezidentė sulieknėjo, o „Maxima” sustorėjo.
Numesti svorio žmogui ir priaugti bendrovei – ne tik labai gražu, bet dar ir labai sveika. O jei taip imtų ir sulieknėtų visa Lietuva. Ne fiziškai. Čia dar pusiau su velniu. Labiau smegenų plote – imtų ir pasiektų 90-60-90. Tada ir visų piniginės būtų storesnės. Be jokių Briuselio milijardų. Kas „už“?
