Iš tiesų, argi galima antrajam valstybės asmeniui kalbėti taip, kaip kokiam „nelojaliam žurnalistui“? Kad valstybė užvaldyta. Kad einame ne demokratiniu, o autoritariniu A.Lukašenkos keliu. Kad prezidentė po vieną pasikviečia ir intrigas kuria, jai sako ant Kubiliaus, o Kubiliui – ant jos. Kad patys konservatoriai kalti, nes per trejus metus užsileido ant galvos. Kad visi gyvena baimėje. Kad net Seimo pirmininkės kabinete pilna „blakių“. Kad pasiklausoma net jos dukters ir motinos.
Galima tik įsivaizduoti, kaip būtų putoję konservatoriai, jei koks žurnalistas būtų šitaip. O dabar pati Pirmininkė. Nieko švento konservatorių ir jų mums pripirštos prezidentės karalystėje.
Ką sužinojome po įrašo netransliacijos?
Kad Seimo pirmininkė suvokia, jog prezidentė kelia pavojų demokratijai, bet tyli, nes bijo. Kad ji nemoka pasirinkti draugų – suteikia audienciją niekam neatstovaujantiems, bet labai pasikėlusiems pašlemėkams. Kad yra labai naivi, nes verkia ant peties tipams, kurie, naudodamiesi jos silpnumo valandėle, slapta įrašo jos žodžius ir tą įrašą panaudoja tada, kai Seimo pirmininkė labiausiai pažeidžiama.
Kad teisingai įvertinęs padėtį antrasis žmogus valstybėje ir Tėvynės sąjungoje yra drąsus tik po kilimu, nes jei ji būtų tai pasakiusi tautai, Seimo pirmininkės drąsa būtų galima tik didžiuotis. Kad paviešinus jos momentinę drąsą, ji nesugalvoja nieko kito, kaip tik imtis stalininės cenzūros.
Drąsa po kilimu. Tokia sutikimo gyventi baimėje kaina.
Kad žodžio ir spaudos laisvių gniaužimo kelyje nueita taip toli, kad cenzūros griebiasi ne autoritarinė prezidentė, o ta, kuri piktinasi autoritarizmu. Tai gal išties konservatorių ministrui pavaldžią Mokesčių inspekciją jau nupirko Kėdainių kniazius, nes VMI, narsiai kovojanti su vokeliais smuklėse, apsimeta negirdinti, kai su Darbo partija siejamų redakcijų žurnalistai vienas per kitą šaukia, jog į Seimą išrinkta darbinė ponia ne tik algas išmoka vokeliuose, bet dar ir tyčiojasi iš jų, kad veltui stengiasi.
Kad įrašą su Seimo pirmininkės kalba turėjęs paskelbti „pilietininkų“ ruporas (kuriam dirbant Lietuvos radijuje užtekdavo įkaušus tik susapnuoti, jog kažkas bando suvaržyti jo laisvę dergti jo gaujai neįtikusius žmones, ir D.Kuolio civilinė kariauna dėl cenzūros priverkdavo du trečdalius Nerimi nutekančio vandens), romiai tylėjo. Kaip ir jo „pilietiniai“ užtarėjai. Ech, kaip gaila, kad tai nutiko ne LRT?
Kad Lietuvos ir Drąsos sąrašų veikėjai, ketverius metus staugę po LRT langais prieš cenzūrą, susidūrę su cenzūra oligarcho televizijoje nedrįso net pudeliškai viauktelėti.
Kad viską sudėjus, Seimo pirmininkė šalies būklę įvardijo žiauriai tiksliai. Drąsa po kilimu. Už durų. Ir tik pagal komandą. Tokia sutikimo gyventi baimėje kaina.
