Sveiki atvykę į euro zoną, kur eurai spausdinami trilijonais! Būtent tiek – trilijoną eurų – M.Draghi išspausdins per 20 mėnesių. Ką tai reiškia mums, taupiems naujiesiems euro zonos nariams?
Nieko tokio, ko nebūtume žinoję. Jei ne iš knygų, tai iš sovietų okupacijos patirties. Kai pinigų spausdinimo mašina ūžia nesustodama, viena prekė – pinigai – nesustabdomai pinga, o visos kitos prekės lygiai taip pat brangsta.
Taip, kainos kils. Toks ir yra M.Draghi tikslas. Nepaisant A.Butkevičiaus užkeikimų, prieš pat euro įvedimą smarkiai sukūdusio V.Vasiliausko burtų ir gausios valdininkijos šniukštinėjimų po valgiaraščius, kai vargas buvo tam, kuris silkę restorane bandė parduoti po 10 Lt, o ne po 9,11 Lt.
Vaizdžiai kalbant, kol lietuviai su įtaria meile pinigui vis dar rausiasi šventuose pinigų maišeliuose, dar vaizdingiau vadinamuose kojinėmis, 154-ą kartą perskaičiuodami šiugždančius euro banknotus (ar neapgavo keisdami, rupūžės?), italo M.Draghi pasiųstos nematomos infliacijos kandys iš tų maišelių vieną kitą eurą jau ir ištraukė.
Per artimiausius 20 mėnesių ištrauks gal net daugiau nei per 21 metus lietuviai pamiršo litų kojinėse, stiklainiuose, garažuose ir malkinėse. O liko ten – mirus, susirgus Alzheimeriu, žaibui trenkus į malkinę, įvykus trumpam jungimui ar pasidarbavus pelėms – pusė milijardo juodai dienai skirtų litų. Antrus Valdovų rūmus galima pastatyti ir dar valstybiniams priėmimams, kuriuos panaikino D.Grybauskaitė, penkioms kadencijoms į priekį būtų likę.
Tai ar verta buvo šitaip slapstyti litą, jei pusė milijardo išnyko kaip dūmas? Ar protinga į lito po balkiu sušildytą vietą kišti eurus, jei M.Draghi kandys taikosi paversti juos konfeti?
Ar ne geriau nupirkti žmonai naują suknelę, atžaloms – kvailų naujųjų technologijų, sau – kaklaraištį, kurį pastarąjį kartą pirkote prieš įstojimą į ES, bet manote, kad jis dar visai geras? O žmoną, kuriai liepiate kas savaitgalį drožti cepelinus, pakviestumėte į restoraną? Kaip M.Draghi, sugalvojęs kiekybinį miršgyvės euro zonos ekonomikos skatinimą, iš jūsų ir tikisi?
Tai ar verta buvo šitaip slapstyti litą, jei pusė milijardo išnyko kaip dūmas? Ar protinga į lito po balkiu sušildytą vietą kišti eurus, jei M.Draghi kandys taikosi paversti juos konfeti?
Suprantama, tokie kvaili patarimai – ne jums.
Išgirdę apie trilijono eurų spausdinimą jūs galite tik darkart perskaičiuoti maišelyje saugomus eurus ir naiviai tikėtis, kad pinigų spausdinimo mašina atskirai euro zonoje paimtą jūsų maišelį aplenks. Bet juk V.Vasiliauskas taip įtikinamai suokė, kad, įsivedę eurą, gausim tiek ir tiek visokios naudos?
Tie centrinio banko vadovo pažadai, kaip tie saulėti žiedai... Vietoj piemeniškų patarimų, kad pinigus protingiau yra išleisti taip pat skubiai, kaip jie yra uždirbami, nei taupyti juodai dienai, jūs renkatės tradicinį lietuvio karžygio kelią – keikti eurą, Briuselį ir Europos Sąjungą, Seimą, Vyriausybę, o galiausiai ir visą nepriklausomą Lietuvą.
Šlykštu! Nereikėjo mums įsivesti to euro!
Tačiau kad ir kaip malonu žinoti visus savo kaltininkus ir jiems neatleisti, kaip ir mes nieko niekam neatleidžiam, nieko tai nebūtų pakeitę. Lito formulė 1:3,4528 – kaip geležinė lova. Lietuva – ar su litu, ar su euru – per maža, kad galėtų išsaugoti savo valiutą nesudrėkusią per pasaulinius uraganus.
Netikite? Štai kaimyninės Baltarusijos pavyzdys, susijusios su Rusija panašiai, kaip Lietuva su ES. Ko tik nedarė visą valdžią savo rankose turintis A.Lukašenka – uždraudė devalvuoti savą rublį, paskui uždraudė didinti kainas (ir pritrūko net pomidorų), net 30 proc. užsienio valiutos pirkimo mokestį įvedė, galiausiai atleido premjerą ir centrinio banko vadovą, – o koks rezultatas? Tas pats. Sausį Baltarusijos rublio vertė smuko 30 procentų.
Pinigai – ne tik labiausiai visų bažnyčių ir visų intelektualų prakeikta prekė. Tai ir prekė, su kuria siejame daugiausia iliuzijų.
Pinigai – ne tik labiausiai visų bažnyčių ir visų intelektualų prakeikta prekė. Tai ir prekė, su kuria siejame daugiausia iliuzijų. Kadangi tik už pinigus (kurių stinga) galima įsigyti visų kitų prekių (kurių visada per akis), jokia valstybė negali atsispirti pagundai šiek tiek padidinti pinigų kiekį. Štai kodėl kainos kilo iki Jėzaus Kristaus, kilo po Jėzaus Kristaus, kils ir po euro įvedimo.
O jei jūs po visokių krizių dar tampate ir tikrais skrudžais makdakais, ir vartojimas sustoja, valstybės, norėdamos išjudinti vartojimą, o su juo ir gamybą, įjungia pinigų spausdinimo mašinas. Tam, kad atskiestų jūsų slepiamą spiritą (eurus) vandeniu (popierium).
Kaip visi žinome, dažniausiai įkaušta ne tie, kurie turi namuose degtinės, o tie, kurie negali nevartoti. Kadangi pinigų sistema – susisiekiantys indai, jūsų butelis (maišelis su eurais) dėl to tuštėja. Užtat galite ir toliau girtis, kad išsaugojote blaivybę.
Kiekvienam savo. Palaiminti tie, kurie taupo ir miršta taupydami. Atsidavimas pinigų idėjai savyje toks artimas lietuvio sielai. Mielas priminimas apie senovę, kai miręs dėdė ar teta gobsekai pradžiugindavo plevėsą sūnėną krūva iš dangaus kone tiesiogine prasme nukritusių pinigų.
Palaiminti ir tie, kurie viską išleidžia likus iki algos porai dienų, ir skolinasi iš „močiutės paskolos“ ar kitos Liuciferio kontoros. Jie neturi ko prarasti. Jie nieko toookio ir nedaro.
Palaiminti ir tie, kurie viską išleidžia likus iki algos porai dienų, ir skolinasi iš „močiutės paskolos“ ar kitos Liuciferio kontoros. Jie neturi ko prarasti. Jie nieko toookio ir nedaro. Taip jau 23 metus gyvena mūsų valdžia, visos vyriausybės, mūsų vardu pasiskolinusios jau 17 mlrd. eurų ir nė karto net nesvarsčiusios, kas ir kaip tuos milijardus grąžins šalyje, kuri sensta ir tuštėja akyse.
Valdžia projektuoja krepšinio arenas, kuriose nebus žiūrovų, tiltus ir net tunelius į Kuršių neriją, net prieš tautos valią stato atominę elektrinę, už kurios elektrą teks primokėti, renčia auksinius tualetus ne tik Kaune, bet ir Kuršėnuose.
Todėl džiaukitės gyvenimu. Kol gyvi. Kol M.Draghi spausdinimo mašinos iš jūsų pinigų maišelio be jokio garso ir be užpuolimo neištraukė paskutinio banknoto, kurį paleis į plačią euro zoną – gaivinti merdinčios ekonomikos. Gal atgaivins?
Vargiai. Tie, kurie yra taupūs, kaip lietuviai, savo pinigų maišelio neišleis iš rankų net tada, jei šiugždantys eurai jame virs spalvotais popierėliais. Tie, kurie smagiai leidžia pinigus, visus juos už visą savo gyvenimą išleido dar iki pasaulinės krizės, o dabar tik lenkia nugarą bankams.
Matykime toliau savo bambos, Davose taip tą kelią piešė vokiečių kanclerė A.Merkel.
Kaip sukurti tobulą žmogų (vartotoją), tokį nei per išlaidų, nei per titnagą, – štai M.Draghi problema. Ir mūsų. Dirbti ES turėtume daugiau, profsąjungų reikėtų mažiau, o socialistų būtų gerai, kad išvis nebūtų. Matykime toliau savo bambos, Davose taip tą kelią piešė vokiečių kanclerė A.Merkel.
Matysime? Taigis kaipgis. Valdžia privalo dar kartą padidinti minimalią algą ir pensijas. Ir garantuoti, kad nė viena kaina dėl to nepadidės. Nuo A.Butkevičiaus ir V.Vasiliausko aukštumų iki Lenkimų ar Žygaičių senjoro – visi rėkiam: „Lietuva!“ O ką matom ekrane? Tik bambą. Pliką nuosavą bambą.
