Nieko panašaus M.Balčiūnas nedarė. Ir net, kaip kažkada V.Uspaskichas, nuo teisingumo į Rusiją sprukti nesirengė. Ir nors M.Balčiūnas, kaip rodo jo byla su Š.Marčiulioniu, tikrai nėra taikos balandis, kaip tikriausiai tokia nėra ir drauge suimta „Romantic” viešbučio savininkė D.Kuklierienė, kam laikyti tris savaites areštinėje žmones, kurie nekelia pavojaus kitiems piliečiams?
Šioje vietoje viską visada teisingai darantis, bet nieko neturintis tūlas lietuvis turėtų sušukti ant visos valstybės: „Bet tai korūūūpcija!” O jei korupcija, tai, žinoma, reikia vadovautis draugo V.Putino išmintimi, siūlančia tokius ir panašius jei ne skandinti tualetuose, tai bent palaikyti šaltoje areštinėje.
Iš tiesų gali taip atsitikti, kad STT ir prokurorų įtarimai pasitvirtins. Ir M.Balčiūnas, ir „Romantic” savininkė galbūt bus nuteisti už tai, kad pasinaudojo Europos krepšinio čempionatu tam, jog perkeltų vieną kitą savivaldybės piniginį vienetą į kišenę arčiau nuosavo kūno. Čia Lietuva, čia taip dažnai nutinka. Todėl tektų net stebėtis, jei Europos krepšinio čempionatas buvo išimtis.
„Mes įtariame, kad buvo neteisėtai panaudotos savivaldybės lėšos vienai iš Panevėžio bendrovių priklausančio viešbučio rekonstrukcijai“, – sako prokurorė.
Puiku, kad prokurorai įtaria. Bet ar ne protingiau bylą perduoti teismui, nuteisti ir tada jau įkišti iždo vagis cypėn tiek, kad maža nepasirodytų? O jei taip, tai kokio velnio juos saugoti ir maitinti už mokesčių mokėtojų pinigus dabar? Lyg tebegyventume didžiulėj sovietų šaly, kur adresas buvo ne namas ir ne gatvė.
Pabėgs? Tai, kad tokia prielaida neteisinga, įrodo visa šlovinga STT suėmimų istorija.
Jų scenarijus nesikeičia: kaukėti STT agentai blizginant kameroms išveda iš šilto kabineto pasimetusį blogietį užlaužtomis rankomis, po poros parų blogietis taip pat efektingai atvedamas į teismą, kuris įkiša jį nuo 20 dienų iki dviejų mėnesių į areštinę. Po to jis tyliai išleidžiamas į laisvę, kur – pamirštas STT ir prokurorų, ką jau kalbėti apie teismus, – ilgai ir laimingai gyvena.
STT ir prokurorai blogiečius efektingai sulaiko, raportuoja apie žygius aukščiau, teisėjai jiems realiai atima po vieną kitą mėnesį laisvės, o didžiųjų bylų kaip nėr, taip nėr.
Netiesa? Tai kur tos STT garsiosios korupcijos bylos? Kur ta kamera Pravieniškėse, į į kurią jau rengiamos ekskursijos – paspoksoti į biudžeto vagis? Kur sėdi kažkada taip pat efektingai suimti Birštono, Alytaus, Lazdijų ir Radviliškio merai, pusė areštuotos Panevėžio savivaldybės valdininkų, ligoninių vadovai, lobistai?
Kone visi sugrįžo į tuos pačius kabinetus arba dirba kitą valstybinį darbą. Nei bylų, nei kamerų, o už korupciją nuteisti sėdi net, ach, tik gal kokie keturi tipai.
Tai kaip čia yra? STT ir prokurorai blogiečius efektingai sulaiko, raportuoja apie žygius aukščiau, teisėjai jiems realiai atima po vieną kitą mėnesį laisvės, o didžiųjų bylų kaip nėr, taip nėr?
Nėra. Jau vien tai skamba nelabai gerai. Nes viena vertus, arba STT nemoka dirbti, o tai blogai, nes tarnybai kasmet skiriami 15 mln. Lt eina perniek, arba STT dirba ne tai, nes jų darbas naudojamas tik sąskaitoms suvedinėti ar kažką pastumti, kad kas nors kitas uždarytąjį per pora mėnesių apeitų. Ir jau visiškai blogai, kad tame procese dalyvauja teisingumą valstybėje turintys vykdyti teisėjai.
Mat, juos šunes, jei tai pagal įstatymą. Tačiau ką sako įstatymai? Kada įstatymai leidžia laikinai sulaikyti Lietuvos pilietį?
Atrodo, kad tik dviem atvejais: 1) kai asmuo yra pagautas darant nusikaltimą; 2) kai yra pagrindas pilietį suimti, bet nėra galimybės dėl to iš anksto kreiptis į teismą.
Kaip pritaikyti tuos du atvejus M.Balčiūnui? Niekaip, nebent kažko svarbaus nežinome, nes nei STT, nei prokurorai nesiteikė apie tai pranešti. O kol nesiteikė, lieka manyti, kad pareigūnai piktnaudžiavo pritaikydami prievartos priemonę, kad tam nepasipriešino net teisėjas, ir niekam valstybėje nerūpi, jog pažeidinėjamos ne tik Baudžiamojo proceso nuostatos, bet ir žmogaus teisės.
Ką manyti apie tokį STT ir teisėjų viešą sanguliavimą? Tai, jog STT opričnikai įprato veikti taip, kaip caro Joano Žiauriojo opričnikai XVI a. Maskvoje, – kad visi žinotų, kas valdo.
Pilietis kuo efektingiau suimamas, įkišamas į cypę, žeminamas, tikintis, kad jis palūš ir duos reikiamus parodymus. Jei nepalūžta, byla subliūkšta. Be abejo, kad STT agentams taip patogiau. Tik nuo kada laisvoje šalyje suėmimo paskirtis – užtikrinti pareigūnams lengvą ir patogų gyvenimą?
Kyla ir daugiau klausimų. Tarkim, ar tiesa, kad Tautinio olimpinio komiteto prezidentas A.Poviliūnas atsistatydino tik dėl to, kai jam paaiškinta, jog ateis STT ir jį suims, o į jo bandymą paaiškinti, kad nieko tokio nepadarė, ciniškai atrėžta, jog galės tai aiškinti po to, kai pora mėnesių pasėdės?
Tai ar neturėtų būti atstatydinti visi teisėjai, kurie porai mėnesių įkišo pilietį už grotų tik todėl, kad to reikėjo STT, bet kurpta byla baigėsi muilo burbulu? Ar laisvi nuo STT mūsų teismai?
Apskritai kodėl ne tik prokurorai ar STT agentai, bet ir visa tauta taip myli kalėjimą, jog trokšta, kad kuo daugiau tautiečių pagulėtų ant narų? Kodėl, be kalėjimo, nerandame savo galvose kito sprendimo? Kodėl elgiamės neadekvačiai?
Atsakymas turėtų būti sukrečiantis, nors nieko jis nesukrės – visuomenė pritvinkusi keršto. Tai, kad mūsų bendruomenę per dažnai valdo kerštas, buvo akivaizdu ir klausantis kalbų Sausio 13-osios minėjime Seime.
Kai per pirmuosius Sausio 13-osios minėjimus klausydavomės nesibaigiančių V.Landsbergio kaltinimų (dažnai teisingų) K.Prunskienei, kitiems oponentams, tai dar buvo galima suprasti – šviežios žaizdos maudė, visi įvykių dalyviai dar dalyvavo politikoje, o joje neretai žaidžiama be taisyklių.
Bet kai po tiek metų Z.Vaišvila Sausio 13-osios tribūną panaudoja įgnybti prezidentei, kad ši 1990 m. buvo apdovanota perversmininko V.Lazutkos (nors tai labai tikėtinas faktas), arba kai „Drąsos kelio“ propaguotojas V.Terleckas iš jos žeria kaltinimus net tik VSD, bet ir „Drąsos kelio“ kritikui, buvusiam VSD vadovui J.Jurgeliui dėl to, kad šis į Seimą su „Drąsos keliu“ neva bandė nukreipti buvusį saugumietį L.Petronį, darosi nejauku.
Ar pergalės diena turėtų būti šventa, taigi pakylėta virš politinių rietenų, pykčio ir nepasitenkinimo buitimi? Lyg ir. Bet Telšių vyskupo J.Borutos palinkėjimas, kad „tradiciniai Sausio 13-osios minėjimai vienytų siekti kilnių tikslų visų grupių ir partijų žmones“ liko ir, matyt, dar ilgai liks neišgirsti.
Net ir praėjus 22 metams po Sausio 13-osios įvykių, mes vis dar nemokame švęsti savo didžiausios pergalės dienos. Sausio 13-osios tribūna Seime, su retomis gražiomis išimtimis, vis dar tebėra sąskaitų suvedinėjimo ar – tai geriausiu atveju – raudų vieta. Tebesame kalėjimo, o ne laisvės žmonės?
