Žodžiai buvo gražūs. Kaip ir planai. Tačiau tai taip pat reikėjo padaryti dar kovą. Tiksliau, dar 2008-aisiais. Iškart po to, kai Rusija užpuolė Gruziją.
Tai, kad jau ne šiaip iniciatyva, o iniciatyva su 1940-ųjų enkavedistiniu įžūlumu liko V.Putino rankose, rodo ir Estijos saugumo policijos darbuotojo pagrobimas Estijos teritorijoje. Iškart po B.Obamos vizito Taline. Tokia V.Putino žinia B.Obamai, kas čia šeimininkas.
Tai, kad jau ne šiaip iniciatyva, o iniciatyva su 1940-ųjų enkavedistiniu įžūlumu liko V.Putino rankose, rodo ir Estijos saugumo policijos darbuotojo pagrobimas Estijos teritorijoje.
Minske pagaliau pavyko pasiekti paliaubas tarp Ukrainos ir Luhansko bei Donecko separatistų (nors nevyniojant žodžių į vatą, reikėtų sakyti tarp Ukrainos ir Rusijos kariuomenės ordų)?
Taip, bet ir čia mes, Vakarai, atrodėme, kaip 28 bailūs gimnazistai, susidūrę su keliais girtais Šančių banditėliais (nesimuškim, pagaus po vieną, nebus ramybės). Kokią žinią Vakarai pasiuntė V.Putinui? Mirk iš juoko: jei tik įsigalios paliaubos, Rusijai ne tik nebus įvestos naujos sankcijos, bet dar ir anksčiau įvestos bus panaikintos.
Bet juk Rusijos reguliari kariuomenė, už kurios kareivių nugarų mūšyje žygiuoja „separatistai“, o jų vaidmenį kare su Ukraina galima palyginti tik su NKVD užtveriamųjų būrių vaidmeniu J.Stalino kare su A.Hitleriu, yra okupavusi Donecką, Luhanską, Novoazovską, kuriuose jau dalija Rusijos pasus bei įveda rusišką tvarką. O kur dar Krymas?
Vienintelė gera žinia iš Minsko buvo tik tai, kad Donecko ir Luhansko gyventojams nebereikės saugotis artilerijos apšaudymų. Likusiai Ukrainai paliaubų pasekmės bus fatališkos. Paliaubos reiškia, kad Ukraina de facto prarado Donecką ir Luhanską, kuriuos okupavo Rusija.
Ukraina buvo priversta sėsti prie derybų stalo su V.Putino valdžios apmokamais Rusijos samdiniais, o toks nuo pat pradžių ir buvo Kremliaus tikslas. Vakarų nenoras Rusijos invazijos pavadinti karu nepaliko P.Porošenkai kitos išeities, nes Rusijos reguliarioji armija priartėjo prie strategiškai Ukrainai itin svarbaus Mariupolio uosto.
Kuo ilgiau Ukraina dels, o, negaudama Vakarų karinės paramos, ji negali nedelsti, tuo didesnę teritorijos dalį ji praras ir tuo žiauresni bus Kremliaus ultimatumai Ukrainai. Kadangi V.Putinas žino, jog Vakarai Velse nepriėmė sprendimų Ukrainos armijai realiai paremti, Rusijos armija jau netrukus surengs Mariupolio šturmą.
Kuo ilgiau Ukraina dels, o, negaudama Vakarų karinės paramos, ji negali nedelsti, tuo didesnę teritorijos dalį ji praras ir tuo žiauresni bus Kremliaus ultimatumai Ukrainai.
Kam tada tos paliaubos V.Putinui?
Dėl keleto taktinių sumetimų. Pirmiausia visi tie stalinai, hitleriai ir brežnevai mėgsta vaidinti taikdarius.
Antra, Mariupolio, kurį rengiasi ginti ne tik Ukrainos armija, bet ir miestiečiai, užgrobimui reikia permesti daugiau Rusijos dalinių bei karo technikos. O tai klastojant dokumentus (armijos karių „atostogos“, „savanorystė“) neišeina greitai. Todėl V.Putinui reikėjo šiek tiek laiko.
Jo jis gavo. Dabar paliaubos truks tiek, kiek reikės V.Putinui. Nežmoniškas Mariupolio apšaudymas iš „Grad“ sistemų po ugnies nutraukimo rodo, kuria kryptimi puls Rusijos armija.
Bet svarbiausias V.Putino tikslas Minske buvo legitimuoti Rusijos samdinius, kuriems jis paskyrė Novorusijos „įkūrėjų“ vaidmenį. Minske V.Putino režimo apmokami samdiniai oficialiai tapo konflikto puse. Mums Vakaruose linksint demokratiškomis galvomis. Iš kurių nė viena, įskaitant Lietuvą, net feisbuke nepareikalavo, kad po paliaubų dokumentu pasirašytų Ukrainos ir Rusijos atstovai, o ne jos finansuojami banditai.
Buvusi V.Putino kalinė N.Tolokonikova buvo taiklesnė už visus ES užsienio reikalų ministrus kartu sudėjus: „Protokolas: Rusija, Ukraina, ESBO, mokykitės iš Putino, kaip išvaryti kaimynus iš jų priebučio.“
Bet svarbiausias V.Putino tikslas Minske buvo legitimuoti Rusijos samdinius, kuriems jis paskyrė Novorusijos „įkūrėjų“ vaidmenį. Minske V.Putino režimo apmokami samdiniai oficialiai tapo konflikto puse.
Kodėl Kijevas nesiekė paliaubas pasirašyti tik su Rusija? Iki šiol siekė. Nesulaukus Vakarų paramos Ukrainai neliko nieko kito, kaip leistis Minske būti išprievartautai V.Putino. Ne pirmą kartą ir ne paskutinį.
Donecko ir Luhansko teroristų gaujų legitimavimas – V.Putino laimėjimas. Šalia Pietų Osetijos, Abchazijos ir Padniestrės bus dar ir Novorusija. Kur jos ribos?
Sprendžiant iš to, kaip bailiai elgiamės mes, Vakarai, po to, kai Rusija apsups Mariupolį ir ten prasidės dar viena humanitarinė katastrofa, Minske galbūt bus pasirašytos dar vienos paliaubos. Zaporožės puolimui parengti. Po Zaporožės eis Chersonas, Odesa ir okupuotų teritorijų sujungimas su 1991-aisiais okupuota Padniestre.
Mums linkčiojant demokratiškomis galvomis ir krykštaujant dėl paliaubų, sankcijų ir NATO planų Lietuvoje rotuoti dar vieną JAV desantininkų kuopą. Kurios dieną „x“ gali laukti anglų korpuso Diunkerke likimas 1940-ųjų birželį. Po to, kai didžiausia Europos valstybė Ukraina taps tokia Kremliaus pastumdėle, palyginti su kuria Kremliui lojalaus vagies V.Janukovyčiaus laikai atrodys kaip nepriklausomybė.
Per niūru? Taip nebus? O ar kas nors iš jūsų dar prieš Vilniaus viršūnių susitikimą bent įkaušę valstybiniame priėmime bandėte pasamprotauti, kad štai jau netrukus gebelsiškos V.Putino propagandos paveikti berniūkščiai Rusijos gatvėse žais karą šūkaudami „Ukrainiečiai puola“, o šimtas Rusijos tankų T-72 išsirikiuos Mariupolio šturmui?
Mes tai leidome. Norėdami tvarkyti reikalus su Rusija „kaip įprasta“. Dar daugiau, Vakarai V.Putiną ginklavo ir stiprino net aktyviau būtent po to, kai jis sudaužė Gruziją. Mes, Lietuva, dar nesuvokiame, kad esame Vakarai, be to, maži, todėl ir nekalti? Tada priminkite, o ką visą tą laiką po Gruzijos karo darėme mes?
Seimas su konservatyviu kniaziškai paksiniu įniršiu Vilniuje ir Antaviliuose ieškojo nebūtų CŽV kalėjimų ir daužė VSD valstybininkus už tai, kad jie valstybę mylėjo labiau už konservatorius. Rusija tada stumdė mūsų politikus kaip aklus kačiukus, o mūsų verslas per reklamą finansavo „Piervyj Baltijskij“ ir kitas rusiškas smegenų plovimo „viatkas“. Prezidentė dar 2011-aisiais tyčiojosi net iš minties skirti 2 proc. BVP gynybai: „Ką, pora tankų nusipirksime, ir kas iš to, svarbiau pensijas padidinti.“
Pamirškime praeitį, kas nedaro klaidų ir nesąmonių? Dabar tai jau viskas kitaip, dabar CŽV kalėjimų paieškų pionieriai – patys tikriausi Lietuvos patriotai ir Amerikos draugai? Tikrai kitaip?
Pamirškime praeitį, kas nedaro klaidų ir nesąmonių? Dabar tai jau viskas kitaip, dabar CŽV kalėjimų ieškoję pionieriai – didžiausi Lietuvos patriotai ir dar didesni Amerikos draugai. Tikrai jau kitaip?
Nors jau pusmetį esame atviro Rusijos karo su Vakarais, taigi ir Lietuva, būklėje, karo, kuriame Rusija sumaniai išnaudoja nacionalines mažumas, kokias permainas šioje srityje matome?
Lietuvių kalbos komisijos pirmininkė su tautopiešėjos naivizmu aiškina televizijoms, kad tos Lietuvos lenkės, kurios, tarkim, ištekės už Anglijos, JAV ar Lenkijos lenkų, jos filologinio proto gilumu, turi turėti teisę į nuosavą pavardę pase, o tos vargšės, kurios teka tik už vietinių lenkų, tokios teisės neturi.
Taip pat, anot gerosios ponios, tokios teisės negali turėti ir visi Lietuvos lenkai vyrai. Netgi vedusieji Anglijos, JAV ar Lenkijos lenkes. Nebent sutiktų paimti žmonos pavardę turbūt. Bet ir tai mokyta ponia, matyt, dar gerai filologiškai pasvarstytų.
Ar reagavo prezidentė, Seimas, Vyriausybė, galų gale lygių galimybių kontrolierė į tokį diskriminacijos įteisinimą?
Ne, visiems, atrodo, patiko. Kas patiko? Tai, kad karo su Rusija akivaizdoje piliečiai lenkai nuteikinėjami prieš savo valstybę, kad nenorime draugiškesnių santykių su Lenkija, kurios armija turės ginti ir mūsų žemę.
Išdavystė ar nemokšiškumas? Kaip po Ilovaisko apsupties mėsmalės kandžiai pasakė į ją patekusio „Krivbas“ bataliono vadas N.Kolesnikas, nėra skirtumo, ar jo vyrai krito ir pateko į nelaisvę dėl parketinių generolų išdavystės, ar dėl jų nemokšiškumo: abiem atvejais kaina – tokia pat baisi. Kraujo kaina.
Duok Dieve, kad netektų apverkti košerines lietuviškas raides kartu su nekošerine „w“.
Duok Dieve, kad tik mūsų pseudotautiškumo sergėtojams su daktarų diplomais netektų paimti efesbėšnikų brukamo Rusijos paso su kirilika parašyta savo pavarde. Duok Dieve, kad kartu su atmesta nekošerine „w“ netektų apverkti ir košerines mūsų abėcėlės raides.
Kaip savo kreipimęsi į Vakarų Europos vyriausybes ir tautas perspėjo Lenkijos intelektualai, tarp jų ir kino režisierius A.Wajda, „jei kai kas ir toliau tęs „reikalus kaip įprasta“, rizikuoja naujomis tūkstančių ukrainiečių ir rusų žūtimis, naujais imperialistiniais V.Putino išpuoliais prieš kitas valstybes. Vakar Dancigas, šiandien Doneckas: mes negalime leisti, kad Europoje žiojėtų atvira kraujuojanti žaizda.“
