Prieš porą mėnesių D.Grybauskaitė atmetė amerikietės šokėjos ant ledo I.Tobias prašymą suteikti jai Lietuvos pilietybę. Prezidentūra tada pareiškė, kad pilietybė negali būti dovana, o šokėja neatitiko nė vieno iš būtinų kriterijų – ypatingų nuopelnų valstybei ir integravimosi į Lietuvos visuomenę.
Nors I.Tobias šoka su lietuviu, o jų pora jau garsina Lietuvą, prezidentūra išdidžiai paskelbė, kad „už būsimus nuopelnus negalima suteikti pilietybės“.
Niekam tada neatėjo į galvą paklausti, už kokius nuopelnus D.Grybauskaitė Lietuvos pilietybę suteikė Maciams? Kaip broliai garsino Lietuvą? Integravosi geriau už I.Tobias?
Broliai tokią progą suteikė. Pilietybė jiems suteikta tik už nuosavo torso išmarginimą tatuiruotėmis su mūsų krepšininkų atvaizdais. Ir už tai, kad atsisakė Latvijos pilietybės. Liepos 25-ąją D.Grybauskaitės dekretu Maciams pilietybė suteikta supaprastinta tvarka. Super. Bravo prezidentei.
Lyg to dar maža, vidaus reikalų viceministras E.Jankevičius ir Migracijos departamento darbuotoja D.Vežikauskaitė šįmet viską padarė, kad Maciai galėtų prisiekti Lietuvai keliomis dienomis anksčiau. Vidaus reikalų ministras D.Barakauskas, įteikdamas jiems pasus, džiūgavo, kad ši ceremonija jam ypač svarbi ir garbinga. Maciams prisiekiant himną giedojo specialiai tam pakviestas maestro V.Noreika.
Nesupykino? Lietuva, tėvyne mūsų, tu didvyrių žeme, iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia. Ar begaline meile tėvynei persmelkti V.Kudirkos žodžiai dar turi pradinę prasmę? Kokius didvyrius Lietuva šlovino po Kovo 11-osios?
Dalis Lietuvos didvyriais laikė ir tipus, apie kuriuos žinant iš anksto, kaip ir apie šūkį „Lietuva – lietuviams!“, jei tik žmogui būtų duota galimybė matyti ateitį, Kovo 11-ąją balsuojant už Nepriklausomybės atkūrimą ne vienam mūsų ranka nevalingai būtų virptelėjusi.
Bet gal prezidentė gailisi ir pilietybę Maciams laiko klaida? Prieš Kovo 11-ąją duotame interviu, paklausta apie rengiamą nacionalistų eiseną su šūkiu „Lietuva – lietuviams!”, prezidentė atsakė, kad tai visai ne nacionalistai: „Tai – tautinis jaunimas.“ Žodis žodin, ką per radiją sakė ir V.Landsbergis.
Tokie pirmojo atkurtos Lietuvos vadovo ir dabartinės prezidentės prioritetai. Kas ta I.Tobias, palyginti su šaunuoliais Maciais? Amerikietė niekada niekam „vardan tos“ neduos į snukį, ir viskas tuo pasakyta.
Ką mąsto žmonės, giedodami „Tautiškos giesmės“ prasmingas eilutes „Tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės“ ir čia pat aukštindami smurtą bei smurtininkus? Ar mąsto?
Didelės mūsų tautos dalies, per didelės europinei tautai, didvyriai, per 23 laisvės metus buvo ir tie, kurie užpuldinėjo jiems neįtikusius signatarus prie Atkuriamojo Seimo, vėliau sprogdino geležinkelio tiltą per Bražuolę ir susprogdino savanorį J.Abromavičių, o po to šaltakraujiškai nužudė ir jam bombą pagaminusį saviškį.
Kauno didvyris ilgai buvo ubagų karaliumi pasiskelbęs prasigėręs prietranka. Padugnė intelekto ir atsakomybės nesužalotu veidu šalyje, kuri, sekant himno žodžiais, yra „didvyrių žemė” buvo pakeltas į antro pagal dydį miesto merus ir Seimo narius.
Pusei tautos didvyris buvo, o kai kam ir tebėra tautai duotą priesaiką sulaužęs R.Paksas. Ketvirtadalis didvyrių žemės tautos dievina į Maskvą nuo Lietuvos teisingumo bėgusį ir prieglobstį ten gavusį V.Uspaskichą. Ūkio banko indėlininkų pinigus pavėjui paleidęs pamišėlis buvo vadinamas „Žalgirio“ gelbėtoju, taigi tris krepšinio sezonus taip pat buvo mūsų tautinis didvyris.
Tačiau galutinai riba tarp padugnės ir didvyrio buvo ištrinta po to, kai į areną išėjo D.Kedys ir N.Venckienė. Dviejų žmonių nužudymu įtariamas tipas tapo violetinių judėjimo už teisingumą vėliava, po kuria susivienijo atstovai iš visų sluoksnių, pradedant buvusiais spekuliantais bei kaliniais, ir baigiant kunigais, teisininkais, intelektualais, net Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarais.
Ką mąsto žmonės, giedodami „Tautiškos giesmės“ prasmingas eilutes „Tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės“ ir čia pat aukštindami smurtą bei smurtininkus? Ar mąsto?
Kartais atrodo, kad mes, lietuviai, net neieškome atsakymo į šį paprastą, bet seniai pribrendusį klausimą. To klausimo vengiame kaip velnias kryžiaus. Nors, trokšdami gero sau ir savo valstybei, jau turėjome į jį labai aiškiai atsakyti.
Per 23 laisvės metus Lietuva ne kartą buvo pavadinta žydšaudžių tauta. Tai erzina, net siutina. Mes atrėždavome, kad patys lietuviai buvo auka. Žinoma, kad ne visa tauta buvo žydšaudžiai. Bet žydšaudžių buvo. Ir nemažai buvo. Didesnė tautos dalis nusisuko nuo jų. Bet dažniausiai tylėjo. Tiek žudant bendrapiliečius žydus. Tiek vėliau, kai jau galėjome ir turėjome šį baisų nusikaltimą įvertinti.
Ar ne taip ir su dabartiniais smurtininkais, kuriuos per dažnai po Nepriklausomybės atgavimo keldavome ant pjedestalo?
Kažkuria prasme gal net blogiau. Žydšaudžių partijos, ačiū Dievui, nebuvo, o štai už D.Kedžio dvasinės įkvėpėjos N.Venckienės partiją balsavo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Sąmoningai ar ne, bet jos rėmėjai balsavo už smurto šlovinimą.
Internetinėje apklausoje atsakymą „galėčiau pasielgti taip pat, kaip Maciai“ pasirinko 5 276 portalo skaitytojai. Iš 30 535. Daugiau nei kas šeštas iš mūsų renkasi smurtą?
Nėra prasmės moralizuoti brolių Macių dėl užtrauktos gėdos Lietuvai. Tokie, kaip Maciai, neturi smegenų. Ne jiems tai suprasti. Bet apie mylimos komandos bėdas jie, regis, turėjo būti girdėję. Nežinojo, kad užpuldami R.Fernandezą, jie iš „Žalgirio“, kuris žaidėjams ir taip jau skolingas trijų mėnesių algas, atims dar poros gerų krepšininkų mėnesio algas?
Du D.Grybauskaitės įlietuvinti mulkiai nesupranta net to? Žiauru, bet velniai jų nematę. Tačiau kai dar 5 276 apklausos dalyviai, kitą rytą spaudydami kompiuterio klavišus, demonstruoja, kad broliai Maciai yra jų herojai, tai jau panašu į tautos kliniką. Liga tampa lėtine. Didvyrių žemėje – išsigimę didvyriai.
