Prezidentės ėjimas išsaugojo Lietuvos veidą. Priešingai, nei A.Butkevičius. Kuris pamiršo, kad dar prieš 23 metus Lietuva buvo beveik ten pat, kur Tibetas.
Premjeras net susiriesdamas bandė pateisinti savo atsisakymą parodyti pagarbą Tibeto laisvės simboliui.
Besiteisindamas ir vėl susimovė.
Tai jis neturėjo „tokio pageidavimo ir pasiūlymo“. Tai yra toks užimtas, kad vos spėja išsidėstyti nuo 7 ryto. Tai su Dalai Lama nesusitiko tik todėl, kad premjeras pats „neinicijuoja” (vien klaikiai nelietuviškas veiksmažodis ko vertas) jokių susitikimų.
Įdomu, kas už premjerą tai daro? Lobistai šniūrais tempia į Gedimino 11 būtybes, o premjeras tik akimis klapsi? Gerai, kad dar darbo grupės neįkūrė – susitikti su Dalai Lama ar ne? Būtų pasakęs, kad dreba kinkos, bent jau gautų balą už nuoširdumą.
Ką kalbėti apie Seimo pirmininką, kuris nenorėjo Nobelio taikos premijos laureato įleisti net į Seimo rūmus. V.Gedvilui tik su N.Venckiene kurs nors Lemonto cepelinų baliuje ir susitikinėti.
Bet gal V.Gedvilas, A.Butkevičius ir L.Linkevičius, kurio ministerijos rekomendacija reikalavo, kad niekas iš aukštų vadovų nerodytų dėmesio Dalai Lamai, elgėsi išmintingai? Kaip vyrai, išmanantys didžiąją politiką? O prezidentė, priešingai, pakišo verslą? Nes Kinija – galybė.
Niekas ir neneigia, kad Kinija – didelė ir be galo svarbi pasauliui valstybė. Tačiau vos prieš porą dešimtmečių su trupučiu laisvę atgavusi tauta neturi tokios teisės – neužjausti kitos įkalintos tautos. Kad ir kiek už tai reikėtų mokėti.
Bet palikime nuošaly laisvės klausimą. Nemaža dalis socialdemokratų ir „darbiečių”, atrodo, jo tiesiog neįkerta. Gimęs šliaužioti skraidyti negali. Kas bus, jei pažvelgsime į Dalai Lamos (ne)priėmimą tik iš politikos ir ekonomikos taško?
Ar premjeras ir Seimo pirmininkas būtų susitikęs su Dalai Lama, ar ne, mūsų ambasadorius Pekine vis tiek būtų iškviestas pasiaiškinti į Kinijos užsienio reikalų ministeriją. Kinijai nepriimtinas vien Dalai Lamos atvykimas į Lietuvą.
Verslas nukentės? Baikite juokus. Kinija yra didžiausias pasaulio fabrikas.
Bandymas apkarpyti savo laisvę Kinijos interesų naudai Lietuvai nepridės pagarbos net ir Pekine. Todėl Dalai Lamos sutikimas buvo ne tiek politikos ir ekonomikos, kiek valstybės savigarbos klausimas.
O ko labiausiai reikia fabrikui? Kad vakar pagamintą produkciją iš ryto kas nors nupirktų. Lietuva yra mažas, bet vis dėlto šio fabriko gaminių pirkėjas. Ar gali kinai neparduoti marškinių ir kitų savo gaminių? Negali. Nors ir penki dalai lamos apsigyventų Vilniuje visam laikui.
Nuo 2001-ųjų, kai prezidentas V.Adamkus į susitikimą su Dalai Lama atskubėjo iš Santariškių po operacijos, Kinijos eksportas į Lietuvą tik augo. Ir ne tik V.Adamkus taip elgėsi. Prieš pora metų Dalai Lamą, nepaisydamas Kinijos protestų, Taline priėmė prezidentas T.Ilvesas.
Kinija turi savo interesus. Lietuva – savo. Bandymas apkarpyti savo laisvę Kinijos interesų naudai Lietuvai nepridės pagarbos net ir Pekine. Todėl Dalai Lamos sutikimas buvo ne tiek politikos ir ekonomikos, kiek valstybės savigarbos klausimas.
Pasirodė, kad nei Seimo pirmininkas, nei premjeras, o tai reiškia, jog ir visa valdančioji koalicija, savigarbos nevertina, o gal ir neturi. Štai kodėl D.Grybauskaitės rokiruotė tokia svarbi. Prezidentė pagaliau tampa politike.
Viena kregždė – dar ne pavasaris?
Labai norint galima pasakyti ir taip. Argumentų bus. Prieš kelias dienas prezidentė praleido progą patylėti, pareiškusi, kad ji vis dar neturi aiškios nuomonės, kas įvyko Garliavoje.
Še tau, boba, ir devintinės. Visi iki vieno nuomonę – vienokią ar kitokią – šalyje turi, o valstybė vadovė – ne. Pagrindinė tragedijos veikėja, net turėdama Seimo mandatą, išsigandusi realių kaltinimų organizavus žmonių sekimą ar net žmogžudystes, dėjo į kojas, o prezidentė vis tiek dar truputį myli pikčiausią visų laikų Lietuvos blondinę.
Ar tai politiko lygis? Ne. Kaip ir prezidentės aiškinimas, jog su „Gazprom” nereikia derėtis dėl pigesnių dujų, nes dujos ir taip atpigs, Lietuvai laimėjus bylą Stokholmo arbitraže.
Tikrai? Rusija jau yra teisinė valstybė, o jos geopolitinių avantiūrų įrankis „Gazprom” šoks vykdyti Stokholmo arbitražo nutartį? Net jei toks stebuklas ir įvyktų, ar ne geriau, kad dujos Lietuvai atpigtų jau šįmet? Kam dar metus ar porą mokėti brangiau ir dar brangiai bylinėtis, jei yra nors menka galimybė tuos pačius 5 mlrd. Lt atgauti dabar?
Prezidentės pozicija nelanksti. Derybos varomos į kylį. Tačiau kad ir kiek tokių pavyzdžių rastume, tai, kad D.Grybauskaitė, priimdama Dalai Lamą, pagaliau sugebėjo peržengti save, yra ypač svarbus faktas užmaurojusiame užsienio politikos užutėkyje. O gal ir pavirs nykus biurokratinis ančiukas gražiąja politikos gulbe?
Viltis miršta paskutinė.
