A.Sakalas dūrė pirštu į teisingumo ministrą, rinkimų štabo viršininką J.Bernatonį: rinkimų kampanijos metu jis nuolat lakstė į prezidentūrą pas D.Grybauskaitę. Socialdemokratų kolaborantas atrėžė, kad jau dešimt metų nekomentuoja A.Sakalo kalbų. Bet atsistatydino, nes taip juk gražiau. Kaip ir J.Olekas. Ne iš ministrų, tik iš partinių postų. Iš ministrų galima ramia širdimi atsistatydinti tik tada, kai išrenka į Europos Parlamentą, o ten išrinko tik V.Mazuronį.
Bet ir V.Mazuronis sunkiai skyrėsi su aplinkos ministro postu. Mat sužinojo, kad R.Paksas vietoj geriausio šios Vyriausybės ministro gali pasiūlyti partinį mamutą J.Imbrasą (labai blogai) arba partijos pikų damą A.Ručienę iš Kauno (blogiau jau nebūna). Bet R.Paksas juk nekaltas. Aplinka kalta.
Kiek pašurmuliavę beveik visuotiniame svarbiausių narių susirinkime socialdemokratai vieningai nutarė, kad ir jų lyderis A.Butkevičius dėl dviejų partijos pralaimėjimų nekaltas.
Kiek pašurmuliavę beveik visuotiniame svarbiausių narių susirinkime socialdemokratai vieningai nutarė, kad ir jų lyderis A.Butkevičius dėl dviejų partijos pralaimėjimų nekaltas. Ar kalta aplinka?
Aplinka jau dešimt metų – kaip antai sakė J.Bernatonis – vieni su kitais nebesišneka. Ir taip žino, ką kuris pasakys. Taip ilgai tas pats sąrašas iš rinkimų į rinkimus eina, kad ir komentarų nebereikia.
Premjeras ir ministrai nekalti, tretino ir prezidentė, pareiškusi pasitikėjimą A.Butkevičiui ir paskelbusi kryžiaus žygį prieš kokius 50 basurmanų viceministrų. Kurie yra kalti dėl visko mūsų valstybėje. Prezidentė tai kietai pastatytu balsu pareiškė tuoj po pergalės, o gal ir prieš, bet koks gi skirtumas, nes juk visi buvo sutarę dar iki rinkimų, kad taip juk geriau.
Prezidentė išsaugojo postą. Ir premjeras išsaugojo. Europinės beneficijos padalytos daugmaž teisingai (plius minus vienas mandatas kalbant apie socialdemokratus, konservatorius ir išsišokusius liberalus, už kurių A.Guogą nekalta kaip ūkio ministrė B.Vėsaitė niekada nebalsuotų ne todėl, kad anas gviešiasi ūkio ministro posto, o dėl visų sopulingųjų kairiųjų motinų ašarų).
Lieka tik apgenėti šakas ministerijose, pakeičiant vieną kitą viceministrą. Dėl akių. Kad prezidentei būtų geriau. Juolab, atsirado galimybė gražiai pakeisti aplinkos ministrą. Kuriam jau nebus rengiamas prezidentinis anglų kalbos egzaminas.
Na, ir žinoma, dar teks kažkam paskirti svarbiausią – 70 tūkst. Lt mėnesinės algos beneficiją – eurokomisaro postą. Bet ir čia prezidentė turi carte blanche: Z.Balčytis pakankamai susimovė savo partijos akyse, todėl ji nieko jau jam už savo gražią pergalę nebeskolinga. Mauras savo padarė, mauras gali likti Europos Parlamente.
Žinoma, dar teks kažkam paskirti svarbiausią – 70 tūkst. Lt mėnesinės algos beneficiją – eurokomisaro postą. Bet ir čia prezidentė turi carte blanche: Z.Balčytis susimovė savo partijos akyse, todėl ji nieko jau jam už savo gražią pergalę nebeskolinga.
Kuriame šįkart daugiau kaip šimtą vietų laimėjo dešinieji radikalai. Tie, kurie taip ilgai iš visų kairėjančios Europos jėgų buvo stumiami į politikos pašalę ir kuriais dorieji europiečiai jau 70 metų gąsdina savo vaikus, bet tie vaikai, vos tik gavę teisę balsuoti, vis gausiau už juos balsuoja. ES kūrusiai Prancūzijai, ir ne tik jai, vieninga, be galo be krašto Jungtinė Europa nebėra nekvestionuojama vertybė.
Bet Lietuvoje, sprendžiant iš to, kaip draugiškai tarp savęs politinis jos establišmentas pasidalijo europines beneficijas, yra visiškai kitaip? Lietuva – europietiškesnė ne tik už Vengriją, bet ir Daniją, Prancūziją, Didžiąją Britaniją?
Lietuvai visa tai dar tik prieš akis. Tai primena ir mėnesio pabaigoje laukiantis referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams. Ir faktas, kad Seimas jau apskritai uždraudė ne tik užsieniečiams, bet ir patiems lietuviams disponuoti ariama žeme kaip savo privačiu turtu.
Ne tik referendumo kranklys P.Šliužas šūkauja, kad Europos Sąjunga yra blogis. Tokių kranklių, tik turinčių didesnę įtaką, pilnos ne tik V.Uspaskicho, R.Pakso ar R.Karbauskio partijos. Daugybę kranklių, skelbiančių ES pragaro vartais, yra ir Tėvynės sąjungoje, ir Socialdemokratų partijoje. Ir net Liberalų sąjūdyje yra veikėjų, kurios grąžo rankas bei salamandros ašaras lieja, kad dėl kokios „w“ poroje lenkų pavardžių subyrės vargšė M.Mažvydo raštija ir net pati Lietuva.
Todėl tik laiko klausimas, kada krankliai čia paims viršų visais klausimais. Tai įvyks, kai paaiškės, jog europietiškas beždžioniavimas, kuriuo šios senstančios partijos iki šiol tradiciškai pusiau sėkmingai užsiėmė, nebeduoda dividendų nei dalijantis europines, nei lietuviškas beneficijas.
Iš esmės europietiškumas partijoms jau dabar nebeduoda norimų dividendų. Jau 22 metus gimstamumui pralaimint prieš mirštamumą ir išlaikant didžiausius Europoje emigracijos tempus, Lietuvos tauta nuolat senėja. O senėjimas neišvengiamai reiškia, kad šalyje nuolat daugėja bet kokių permainų priešininkų.
Lietuvos tauta nuolat senėja. O senėjimas neišvengiamai reiškia, kad šalyje nuolat daugėja bet kokių permainų priešininkų.
Todėl vaizdiniuose apie valstybės gyvenimą ir politiką jau bemaž įsivyravo kone gyvuliškas požiūris, kad bet kokie didesni valstybės projektai, net tokie paprasti dalykai, kaip šiukšlių deginimo gamyklų statyba ar skalūnų dujų paieška, vykdomi tik tam, kad politikai ir verslininkai apvogtų vargšus, prie televizoriaus visą savo laiką įpratusius leisti paprastus žmonelius. Ką kalbėti apie Briuselį, kuris, kasmet vis didesnio lietuvių skaičiaus įsivaizdavimu, tik ir taikosi apiplėšti Lietuvą. Ne tik materialiai. Dar ir į mūsų tapatybę, krikščioniškas vertybes ir pagonišką nekaltybę kėsinasi.
Tokia tik fobijomis ir V.Putino propaganda grįsta nuomonė (ES funduoja Lietuvą 9 mlrd. Lt kasmet – suma, kurios ir sapne nesusapnuotume) ima viršų, ir tai jau atsispindi kasdienėje partijų veikloje, jų sprendimuose – Seime ir Vyriausybėje. Taigi Lietuva, nepaisant būrelio jaunimo politinio entuziazmo, laidoja dar net nesusigrąžintą europietiškumą greičiau nei ta pati Prancūzija.
Kam tai atrodo pernelyg sutirštinta, tepalygina M. le Pen ir britų euroskeptikus iš vienos pusės, ir P.Šliužą su kompanija – iš kitos.
