Kadencijos pradžioje naktiniu mokesčių perversmu pavogę iš lietuviško spausdinto žodžio išgyvenimo galimybę, konservatoriai ją baigia ir į naują kadenciją eina su atvira intelektinės nuosavybės vagyste iš spaudos. Simboliška. Kaip ir tai, kad tiek metų iš aukštų tribūnų mokę leidėjus, kokia rimta turinti būti spauda, konservatoriai patys ėmė ir niekieno nepastumti veidu krito į bulvarinio skaitalo balą. Kad tik išrinktų. Verkia ir Platonas, ir Huntingtonas, ir svarbiausia – Dekalogas.
Tačiau ar bent vienas konservatorių šalininkas pasipiktino, pasakė, kad konservatoriams ir dar per brūkšnelį krikščionims demokratams vogti ir bulvarėti nepritinka?
Čia Lietuva, čia saviškis saviškį gina net jei tas žmogų ar geležinkelio tiltą per upelį prieš atvažiuojant traukiniui susprogdino. Todėl rinkėjams suvienyti čia tinka ir vogti makaronai.
Kaip ir pirkti diplomai, netikros ašaros dėl Mergaitės ir atviras melas. Kėdainių kniaziaus partija žada minimalią algą padidinti iki 1600 Lt. Kuo arčiau rinkimai, tuo daugiau tikinčių, kad diplomą Maskvoje nusipirkęs suvirintojas įvykdys pažadą.
Televizoriaus vergų ausims reikia bent jau prekinę išvaizdą turinčių spagečių. Politiškai kurčioms ausims tinka ir supeliję makaronai.
Tuo metu, kai daugumoje šalies pramonės įmonių minimalią algą gauna nebent valytojos, paties Pažaduko fabrikuose dauguma žmonių dirba už 800 Lt. Tai kodėl pats neparodė pavyzdžio Lietuvai? Ar tie jo vergai irgi tiki? Ko gero. Toks stiprus yra ikirinkiminis lietuvio tikėjimas, kas Mesijas vieną dieną vis tiek ateis ir geresniam gyvenimui prieš ekonominę logiką nuteis. Toks stiprus, kad nėra reikalo net naujų makaronų kabinti. Tinka ir į laikraščio skiautę įvyniota užpernykštė baltoji mišrainė, kurioje malėsi skaičiai 11, 111 ir 1011.
Sveikas protas nėra stipriausia rinkėjo vieta, tikisi pavargęs nuo kurčnebylio gyvenimo Briuselyje pašalintas prezidentas. Ir iškiša į televiziją pelėsiais ir kerpėm apaugusį filmą apie save kaip neteisingumo ir klano auką. Tautai pagraudenti. Pulkim ant kelių.
Juokas per visą pilvą. Dūsaujantį pašalintąjį tame filme kalbina dūsaujantis anuometis garbintojas, o dabar žudiko garbinimo partijos pirmojo dešimtuko kandidatas, kurio violetinė kariauna tautos jausmų nebejaudinančiam pašalintajam neatiduos teisingumo ir kovos su klanu monopolio už jokius J.Borisovo pinigus.
Gal ir gerai, kad sveikas protas nėra stipriausia rinkėjo vieta. Nes jei rinkėjas pradėtų mąstyti, kur ir su kuo eina, tarkim, liberalcentristai, su galva rinkėjui pasidarytų negerai. Vieną dieną suknele pasidabinęs A.Valinskas agituoja šilutiškius už tai, kad jį išrinktų į Seimą, o jau kitą, tik persirengęs klasikiniu kostiumu, – už naująjį BTV sezoną.
Sprendžiant iš šio kandidato aprangos kodo, televizija – daug rimtesnis projektas už Seimą. Net ir į rajoninę televiziją su Vincuku, kuris pašapęs taranavo studento automobilį, o po to dar aprėkė jaunuolį, kad su tokia prasta gelda vargšas važinėja, ne tik A.Valinskas, – niekas neitų.
Į Seimą eina. Simboliška. Televizoriaus vergų ausims reikia bent jau prekinę išvaizdą turinčių spagečių. Politiškai kurčioms ausims tinka ir supeliję makaronai.