Kėdainių kniazius jai kandidatą į ministrus – prezidentė taukšt jį į šiukšlių vamzdį. Tas jai naują – ta vėl taukšt. Ping-pong, ping-pong.
Iš pradžių žaidimo ženklai rodė, kad D.Grybauskaitė išpažįsta puolamojo stiliaus stalo tenisą, o Kėdainių kniazius, priešingai, ištikimas gynybiniam. Tačiau kol vieni žiūrovai abejingai, kiti plodami katučių be atodairos puolančiai stalo tenisininkei, o treti įžūliai svarstydami, kad laikas šiai žaidėjai parodyti jos vietą, stebėjo užsitęsusią pingpongo partiją be taškų, abu žaidėjai supanašėjo.
Kuo arčiau buvo diena „x“, kai nori nenori teks pasirašyti dekretą dėl Vyriausybės, tuo mažiau prezidentės žaidimo stilius buvo panašus į puolamąjį. Dukart gavusi žinių apie palūžusį reitingą, kai ją populiarumu aplenkė net tas nevykėlis A.Butkevičius, kuriam nė „snikerio“ nereikia, prezidentė nustojo pulti ir tik vangiai atmušinėjo kamuoliuką.
Prisimenate – iš pradžių D.Grybauskaitė neleidžiančiu net suabejoti karalienės tonu paskelbė, kad Darbo partijos nebus valdančiojoje koalicijoje. Kelias savaites kartojo, kad yra net trys kiti koalicijos variantai. Tų variantų nesvarstė net politologai. Kėdainių kniazius automatiškai tapo Seimo daugumos nariu, o su ja niekas iš naujosios daugumos dėl to net neatėjo tartis.
Prezidentė urbi et orbi skelbė, kad nė vieno „darbiečio“ nepraleis į ministrus. Ir štai jums geroji naujiena: du Darbo partijos veikėjai bus paskirti ministrais. Ir dar kokie – partijos veisliniai.
Po to prezidentė urbi et orbi skelbė, kad nė vieno „darbiečio“ nepraleis į ministrus. Ir štai jums geroji naujiena: du Darbo partijos veikėjai bus paskirti ministrais. Ir kokie – partijos veisliniai. Nes prezidentė pakeitė nuomonę: „Man Darbo partijos kandidatai tinka, jei jie atitinka, kaip ir visi visų kitų partijų kandidatai kvalifikacinius reikalavimus.“
O Švenčiausioji Mergele Marija! Apie kvalifikacinius reikalavimus geriau jau būtų nebeužsiminusi iš viso. Po to, kai vidaus reikalų ministru sutiko skirti paksininką D.Barakauską, jei dar ir liko tokių reikalavimų ministrams, tai jie iš prezidentinio Everesto bumptelėjo į Negyvosios jūros lygį. Čia geriausiu atveju. Protingiau būtų kalbėti apie kokį speleologų pamėgtą giliausią Žemės urvą.
Koks prezidentinio pingpongo su V.Uspaskichu rezultatas?
Kokia nors Vyriausybė. Jos Ekscelencijos žodžiais kalbant. Striuka buka, be trijų šulų, bet patvirtinta su Darbo partijos veikėjais. Kurių Vyriausybėje – anot prezidentės – išvis negalėjo būti.
Tai dėl ko visas tas pingpongas, prezidentinė bravūra? Dėl ko reikėjo taškytis pareiškimais? L.Graužinienę buvo galima išspirti iš kandidatų be jokių ten kalbos egzaminų. Tik dėl to, kad važiavo į Maskvą, rypavo šalia Kremliaus prieglobsčio besiprašančio V.Uspaskicho ir varė ten ant savo valstybės. Kaip tokia būtybė gali posėdžiauti Vyriausybėje?
Vieninteliai prezidentinio pingpongo taškai S.Daukanto gatvei, ir tai labiau įsivaizduojami – sutaupysim trijų ministrų algas. Gal poros savaičių, o gal ir mėnesių. Kurias ministrai, kai tik bus paskirti, ras kaip susigrąžinti su kaupu. Vis tiek V.Uspaskichas valdys tas tris ministerijas. Per partinius viceministrus ar du savo ministrus – koks mums skirtumas. Lapė vis tiek vištidėje.
Šešioliktoji Vyriausybė iš kiaušinio išsirito. Nepaisant gimdymo komplikacijų ir neslepiamo akušerės noro kiekvienam iš jos narių vos išlindusiam nusukti kakliuką. Dabar lyg ir jos žvaigždžių valanda. Tiek drebėję dėl kalbos egzamino, tiek laukę lūkesčių išsipildymo, prisinervinę, pagaliau jie – soste.
Trumpa ta valanda. Būtų dar trumpesnė. Jei prezidentė būtų ne taip nervingai pažiūrėjusi į tokią paprastą procedūrą, kaip Vyriausybės formavimas po Seimo rinkimų susidarius naujai valdančiajai daugumai. Taigi gal šįkart bus kiek ilgesnė nei įprastai. Prezidentė, pabandžiusi rauti morkas Seimo daugumos darže, pasidalijo su ja ir atsakomybę, kuri turėjo atitekti vien tik tas morkas supūdžiusiai Vyriausybei.
Kas bus atsakingas už prastą švietimo ir mokslo ar socialinę politiką, jei prezidentė neleido laiku paskirti siūlytų ministrų?
Tačiau kai tik pamatysite oficialią šios Vyriausybės nuotrauką, nė nepajusite, kaip imsite šaukti, jog ji labiau panaši į kokio Kaukazo kalnų kaimelio senolių tarybos fotografiją.
Krepšinio aikštelėje uždustų po pirmų dviejų greitų atakų. Tik vienas ministras jaunesnis nei 40-ies, vienas – nei 50-ies. Kiti – perkopę penkiasdešimtmetį, tuoj švęs arba jau atšventė šešiasdešimtąjį gimtadienį. Amžiaus vidurkis – 55-eri, o gali būti ir dar didesnis. Kai likusius tris ministrus paskirs. Atrodo, dar neturėjome tokio seno ir nuobodaus ministrų kabineto, kaip šis.
Jei sveikatos apsaugos ministru tampa pirmąkart į ministrų kabinetą patekęs ir šešiasdešimtmetį perkopęs politikas, kokia tos valstybės politinė sveikata? Dar geresnis mūsų politinės sveikatos rodiklis – teisingumo ministras. Kartą jau išdrėbtas iš vidaus reikalų ministro posto – už tai, kad neteisingai pasielgė su policijos generaliniu komisaru.
Teisingumo – neteisingai. Po to bus tik blogai ir dar blogiau.
Kokios nors valdžios nekompetencija lįs per ausis. Korupciją prižiūrės K.Komskis iš Pagėgių. Vyriausybės pamatus drebins referendume paspęsti atominės jėgainės statybos spąstai: į kairę eisi – su tauta susipyksi, į dešinę pasuksi – prezidentė su kuoka kirs. Neįgyvendinami 1509 Lt minimalios algos pažadai piktins apgautus mažutėlius ir skaldys.
Ką jau kalbėti apie Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą, kuri ne tik drebins Vyriausybės pamatus, bet ir išsprogdinti gali. Jei socialdemokratai neleis teismui šios bylos tęsti, A.Butkevičiaus Vyriausybė bus moraliai mirusi. Dar net nepradėjusi dirbti.
