Įsivaizduokite JAV, kur respublikonų lyderis sako partijos kandidatui: būk žmogus, tik nekritikuok B.Obamos – šiaip ką nors apie idėjas pavaryk, bet nekritikuok prezidento. Nonsensas? Absoliutus. Rinkėjai pamanytų, kad tokiam kandidatui ne visi namie. Ne tik JAV.
Kam eiti į prezidento rinkimus, jei nekritikuoji to, kurį nori pakeisti. Žvirblių baidyti? Ką leisite kritikuoti Z.Balčyčiui? A.Kubilių, E.Masiulį ir A.Valinską, jų naktinę mokesčių reformą? Bet tie ponai nedalyvauja rinkimuose.
Lietuvoje nebus jau antrų iš eilės prezidento rinkimų. Antrus iš eilės rinkimus sužlugdo partijos. Tobulas politinės impotencijos pavyzdys. Partijos žaidžia su ugnimi. Nedalyvaudamos svarbiausiuose tautai rinkimuose, o būtent taip prezidento rinkimus vertina dauguma, partijos praranda politinio autoriteto likučius žmonių akyse.
Kaip turėtume vadinti partijos vadą, neinantį į prezidento rinkimus? Suk kaip nori, bet tai – dezertyras. Bailys. Kokią viziją gali turėti valstybė, kurioje vienas dezertyras vadovauja Vyriausybei, o kitas yra Seimo opozicijos lyderis? Kaip auklėti jaunąją kartą tokioje šalyje? Doras mokytojas turi viską tiksliai įvardyti ne tik kalbėdamas apie XVIII a. didikų egoizmą ar 1940-ųjų ištižimą, bet ir apie dabarties vadų laikyseną.
O kaip galima mokiniams apibūdinti buvusią ir dabartinę valdančiąsias partijas, kurių lyderiai dezertyruoja – pabėga iš pagrindinio penkerių metų mūšio lauko?
Kaip turėtume vadinti partijos vadą, neinantį į prezidento rinkimus? Suk kaip nori, bet tai – dezertyras. Bailys. Kokią viziją gali turėti valstybė, kurioje vienas dezertyras vadovauja Vyriausybei, o kitas yra Seimo opozicijos lyderis?
Tai – suktų žmogelių klikos, kurių tikslas tėra nerizikuojant nuosavu kailiu kuo ilgiau išbūti prie lovio. Ar klikos nesielgia taip pat, kaip šlėktos XVIII amžiuje, kai pardavinėjo valstybę į kairę ir į dešinę?
Po Prezidentūros negrabiai įvykdyto VSD pažymos nutekinimo, prokuratūros ir STT apsidirbimo iki ausų atliekant „tyrimą” partijų vadų sprendimas neiti į prezidento rinkimus reiškia nenorą prisiimti atsakomybę už valstybės ateitį. Nes prezidentės D.Grybauskaitės politinis kursas, kurį sąlygiškai galima apibrėžti kaip „Už reitingus aukščiau būna tik reitingai”, šalį veda į visišką stagnaciją, kai vienintelėmis vertybėmis lieka tik postai ir vertikalus lojalumas.
Visos partijos, išskyrus Liberalų sąjūdį, kurio lyderis E.Masiulis negali dalyvauti rinkimuose dėl jauno amžiaus, tėra dezertyrų gaujos. Tik ir Liberalų sąjūdis – nešventas, nes P.Auštrevičius turėjo norą mesti iššūkį prezidentei, bet liberalų vadai to noro neišgirdo. Liberalų vadų trijulė žaidžia ar yra priversta žaisti dvigubą žaidimą su prezidente? Bet juk tai tikrai ne iš idėjos, nes D.Grybauskaitė ir liberalizmas – tas pats, kas laisvė ir V.Putinas.
Vis dėlto bailiausia iš visų yra Socialdemokratų partija. Ko, iškeldami namų šeimininkėms ir senjorams nežinomą Z.Balčytį, padarydami tai likus iki rinkimų tik pusmečiui, kai „išsukti” net žinomo kandidato nebepavyktų, ir dar boso lūpomis nurodydami jam nekritikuoti prezidentės, siekia socialdemokratai?
Partija Z.Balčyčio figos lapu bando pridengti nuogą savo pačios politinį užpakalį. Bet svarbiausia, kad tai legitimuoja prezidento rinkimus su iš anksto žinomu rezultatu. Socialdemokratai sąmoningai dalyvauja valdomos demokratijos sistemos kūrime.
Jei, dezertyravus A.Butkevičiui, socialdemokratai išvis nekeltų kandidato, D.Grybauskaitės „pergalė” būtų įtartina net namų šeimininkėms. Dabar atsirado galimybė pavaizduoti „kovą”. Dvaro kamaros politologai jau gavo komandą ir kiauksi tęvais balseliais, kad Z.Balčytis bus galingiausias prezidentės konkurentas.
Nors patys žino, kad nebus. Visų pirma, buvęs finansų ministras Z.Balčytis yra pamirštas Lietuvoje. Antra, 2002-2003 metų rinkimuose R.Pakso parodytas pavyzdys prikišamai rodo, jog siekdamas nurungti esamą prezidentą, privalai metus pulti šalies vadovą iš visų pusių. Net jei nelabai yra už ką jį kulti.
Bandymas aiškinti, kad Lenkijoje prezidento rinkimuose panašiai elgėsi valdančioji Piliečių platforma, nekėlusi premjero D.Tusko, o iškėlusi B.Komorowskio kandidatūrą, būtų tik nyki silpnų partijos ideologų demagogija, nes B.Komorowskis buvo neabejotinas rinkimų favoritas – kaip ir dar du trys lenkų liberalų kandidatai. O nugalėtojų, kaip žinome iš istorijos, niekas neteisia.
Visus tuos metus Z.Balčytis buvo tobula žuvis. A.Butkevičius jam rekomenduoja žuvimi ir pasilikti. Bet tauta žuvų į prezidentus nerenka. Renka žuvimi mintančius paukščius. Jei ne erelius, tai bent jau be perstojo reitingams kranksinčias varnas.
Jei socialdemokratai tikrai nuoširdžiai trokštų Z.Balčyčio pergalės – o to nėra – jie dar pernai turėjo europarlamentarą išrinkti partijos lyderiu ir siūlyti jo kandidatūrą į premjerus.
Jei buvo manoma jį pasaugoti prezidento rinkimams – galima ir tokia taktika – vis tiek Z.Balčytis, kuris yra rimtesnis politikas, nei A.Butkevičius, bent metus jau turėjo talžyti D.Grybauskaitę iš Briuselio. Pulti prezidentę taip, kaip tai darė pati D.Grybauskaitė, kuri, būdama eurokomisare, nuolat puolė tuometį socialdemokratų premjerą G.Kirkilą ir neretai – prezidentą V.Adamkų.
Ant G.Kirkilo kritikos D.Grybauskaitė užsiaugino prezidentinius sparnus. Ar Z.Balčytis bandė bent užuominomis kritikuoti D.Grybauskaitės flirtą su įstatymą pažeidinėjusia teisėja N.Venckiene? Pasisakė prieš valstybę žeminančią CŽV kalėjimų paiešką ir VSD daužymą? Primindavo, kad D.Grybauskaitės „pauzės” santykiuose su JAV ir Lenkija prilygsta Lietuvos nacionalinių interesų išdavystei? Kritikavo FNTT vadovų atleidimą? Ar žinome Z.Balčyčio nuomonę apie prezidentės klapčiuku paverstą generalinį prokurorą D.Valį ir jo organizuotą lėtą prokuratūros mirtį?
Nežinome net Z.Balčyčio nuomonės apie VSD pažymos nutekinimo cirkus. Ko gero, tai yra vienintelis žmogus šalyje, kuris šioje istorijoje nepareiškė savo nuomonės, ir tas žmogus eina į prezidentus. Na, ir laikai.
Visus tuos metus Z.Balčytis buvo tobula žuvis. A.Butkevičius jam rekomenduoja žuvimi ir pasilikti. Bet tauta žuvų į prezidentus nerenka. Renka žuvimi mintančius paukščius. Jei ne erelius, tai bent jau be perstojo reitingams kranksinčias varnas.
Tai gal geriau jau tiesiog prašytis į D.Grybauskaitės rinkimų štabą, kur galėtų ramiai agituoti už dabartinę prezidentę? Ne pirmas kartas socialdemokratams. Prieš anuos prezidento rinkimus Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas A.Brazauskas paskelbė, jog jis balsuos ne už ką tik partijos lyderiu išrinktą A.Butkevičių, o už V.Landsbergio kandidatę D.Grybauskaitę.
Būtų sąžiningiau prieš rinkėjus nei vaizduoti rinkimus dabar, kai rinktis nėra iš ko. Jei jau 2009 metais amžini oponentai V.Landsbergis ir A.Brazauskas draugiškai sutarė, kad geriausia, kas Lietuvą gali ištikti po V.Landsbergio ir A.Brazausko eros, yra D.Grybauskaitė, kam tas rinkimų farsas 2014-aisiais?