Kitą rytą istorija kartojasi.
A.Butkevičiaus sudaryta S.Jakeliūno mokesčių darbo zonderkomanda per kelis mėnesius iškasė mokesčių duobę su atsišakojimais ir lentynėlėmis, net mokestinėmis gėlytėmis papuošė. Tada atėjo praporščikas ir liepė duobę užversti.
Toliau – gražiau nei rusiškoje armijoje. Vyriausybės praporščikas išvaikė zonderkomandą, mobilizavo karininkus ir liepė jiems iškasti daug mažų duobučių. Tik skirtingose mokesčių teritorijos vietose.
Socialdemokratiškiausi iš jų prisiminė, kad prieš porą metų pats A.Butkevičius, veikdamas grupėje su A.Sysu ir kitais okupacijos laikų proforgais, jau buvo iškasęs progresinę mokesčių duobę, kurią natūraliai užpylė byrantis smėlis.
Su kompasu, nurodančiu vienintelę kryptį – sukti tik į kairę, socialdemokratai rado ir atkasė užbertą smėliu progresinę mokesčių duobę. Radę raportavo Seimui. Nors jų praporščikas buvo įsakęs tos duobės nieku gyvu nejudinti, nes tai valstybei kainuos papildomus 1,5 mlrd. litų.
Už tai, kad finansų ministras R.Šadžius pareikalavo atkastą progresinę mokesčių duobę tyliai užkasti, aktyviausi kairieji apskundė jį partijos etikos ir procedūrų komisijai. Kuri R.Šadžiui tarkuos užpakalį už tai, kad jis išduoda iš rusiškos armijos perimtas socialdemokratų vertybes – iškasti progresinę mokesčių duobę būnant opozicijoje, užversti ją žemėmis, atėjus į valdžią, o po to vėl ją atkasti.
Tuo pat metu praporščiko V.Uspaskicho viena kuopa priešais socialdemokratų duobutes kasa savo mokesčių duobes, o kita šaipydamasi bando užpilti ką tik socialdemokratų išraustas duobes.
Ore tvyro nesuprantamas Vakarams jaudulys. Kastuvai tik čekšt švyst. Skraido žemės ir akmenukai. Kyla mokestinių dulkių debesis. Valdančiosios daugumos praporščikai per dieną duoda po penkiolika vienas kitam prieštaraujančių įsakymų. Mažesni verslininkai suglaudę ausis. Laukia, kas bus. Ir, jei tik gali, pristabdo naujų darbo vietų kūrimą. Maža kas.
Rezultatas – dar labiau suniokotas Lietuvos mokesčių politikos lauko peizažas. Tik ant kalno pliko kelios sveiko proto pušelės liko. Jau pusę metų tik iš noro įrašyti savo vardą auksinėmis raidėmis šalia juodai įrėminto A.Kubiliaus naktinio mokesčių perversmo, A.Butkevičius Lietuvai kasa dar viena duobę. Ne tokią gilia, bet duobė – ne kalniukas.
Mokesčių politika – ne duobės kasimas rusiškoje armijoje. Tai – kaip vairavimas kalnuotame ir vingiuotame kelyje su abipusiu ir labai intensyviu vilkikų, automobilių, arklių traukiamų vežėjų bei pėsčiųjų eismu. Kur galioja taisyklė: nesi šimtu procentų įsitikinęs – nelenk. Išvažiavai į priešingą kelio juostą įkalnėje – garantuota avarija.
Ar bent kas nors iš socialdemokratų vairuotojų suvokia tai? Vairuoja kaip kaimo bernai po gero vakarėlio: kas girtesnis, tas greitesnis.
Bet juk reikia gerinti varganai gyvenančių žmonių gyvenimą? Socialdemokratai privalo vykdyti rinkimų pažadus?
Šiaip jau protingiau būtų nežadėti to, ko negalėsi tesėti. O visi valdžios bandymai pagerinti žmonių gyvenimą paprastai baigiasi tuo, kad jis tampa tik dar blogesnis.
Ore tvyro nesuprantamas Vakarams jaudulys. Kastuvai tik čekšt švyst. Skraido žemės ir akmenukai. Kyla mokestinių dulkių debesis.
Per 23 metus net trejetukininkai turėjo laiko suprasti, kad valdžia pinigų nei gamina, nei jų uždirba. Valdžia mūsų pinigus tik išleidžia. Vienintelis valdžios uždavinys – leisti veikti tiems, kurie dar nori veikti. Kuo valdžia mažiau trukdys žmonėms veikti, tuo daugiau uždirbs ne tik verslininkai, bet net ir socialiniai darbuotojai, kurių mokslus kremta vis daugiau abiturientų.
Lietuvos problema tebėra uždirbti, o ne perskirstyti.
Nesąmonė? Viską verslininkai pasiims sau? Nepasiims. Verslininkas darbuotojui moka tiek, kiek jį verčia mokėti rinka, o ne minimalią algą didinanti valdžia. Geriausiai tai įrodo situacija prieš krizę, kai verslininkai statybininkams ir vilkikų vairuotojams mokėjo kaip Seimo nariams, bet vis tiek ir vienų, ir kitų trūko.
Ką gali ir ką privalo daryti valdžia? Atsargiai keisti – ir tik tada, jei tai tikrai būtina – tai, kas pribrendo rinkoje. Kas trukdo valstybės konkurencingumui. O trukdo Lietuvai per didelis darbo jėgos apmokestinimas, „Sodros” mokesčių lubų nebuvimas, didesnis nei kitose šalyse pelno apmokestinimas.
Ką gali pakeisti siūlomas indėlių palūkanų apmokestinimas, jei jų žmogus gauna per 10 000 Lt? Kiek tokių lietuvių gali būti tokiu metu, kai bankų palūkanos artimos nuliui? Ir ar pagalvota, kaip tai atrodo po to, kai dviejuose bankuose visi tokie didžiuliai indėliai tiesiog sudegė?
Šūvis Dievui į langus. Kaip ir didinami alkoholio bei tabako akcizai. Panašu, kad A.Butkevičiaus praporščikai įsitikinę, kad kontrabanda vis dar per maža, todėl reikėtų ją kiek padidinti.
Bet kraupiausia yra tai, kad visos mokesčių įstatymų pataisos turėtų būti priimtos iki liepos 1-osios, kitaip pakeitimai negalės įsigalioti nuo Naujųjų, kaip reikalauja įstatymas. Pataisoms pateikti, apsvarstyti komitetuose, po Seime ir dar balsuoti už jas pora kartų – vos 14 dienų. Čia įskaitant Jonines ir du savaitgalius.
Ką tai reiškia? Archisvarbiems mokesčių įstatymams Seimas skirs šimtą kartų mažiau laiko nei gėjų paradams, abortų uždraudimui ar V.Uspaskicho ir N.Venckienės teisinei neliečiamybei, kurios atėmimo svarstymas užtruko kelis mėnesius.
Diagnozė? Socialdemokratų mokestinė silpnaprotystė sparčiai progresuoja.
