Matyt, tam, kad mirties šokiu nenusileistų L.Berijai, kuris savo aukas versdavo prisipažinti, tarkim, kasus tunelį iš Maskvos į Bombėjų, V.Putino propaganda iškart ėmė rėkti, kad B.Nemcovą pašalino opozicija. Viską išradusi kulibinų tauta įsidėmėjo dar vieną nepaneigiamą Rusijos istorijos faktą: savo nužudymą suplanavo ir užsakė pats B.Nemcovas. Tam, kad pakenktų V.Putinui.
V.Putino režimas pasauliui įkalė dar kelias naujas žinomų terminų reikšmes: „žalieji žmogeliukai“, „fašistai“, „humanitarinė pagalba“, „ugnies nutraukimas“.
Per vienerius imperialistinio karo metus V.Putino režimas pasauliui įkalė dar kelias naujas, labai rusiškas žinomų terminų reikšmes: „žalieji žmogeliukai“, „fašistai“, „humanitarinė pagalba“, „perversmas“, „chunta“, „separatistai“, „ugnies nutraukimas“. Antai pastarasis terminas Ukrainai reiškia „nutraukti ugnį“, o Rusijos armijai – komandą „Ugnis!“
Taip pat skaitykite: Rimvydas Valatka: Krymo anšliusas ir kur nesustos XXI a. Hitleris vardu Putinas?
Vis dėlto nuostabą kelia ne V.Putino prokalbė. Ne tik rimtuose Vakarų dienraščiuose mirga, bet ir mūsų televizijų laidose V.Putino naujadarą „žali žmogeliukai“ vietoj „Rusijos specnazo smogikai“ nekritiškai vartoja ir nepatyrę reporteriai, ir patyrę politikos vilkai.
Prieš metus, kai Rusijos specnazas įžengė į tarpuvaldį išgyvenusios Ukrainos teritoriją ir be pasipriešinimo okupavo Krymą, dar buvo neaišku, kur nesustos V.Putinas, kurio veiksmai priminė A.Hitlerio 1938 m. įvykdytą Sudetų operaciją.
Kas paaiškėjo per tuos karo metus? Per kuriuos Rusijos armija įsiveržė į Luhansko ir Donecko sritis, sugriovė šimtus Ukrainos miestų ir kaimų, sunaikino pramonę, anglies kasyklas, nužudė 6 000 ukrainiečių karių ir dar daugiau paguldė slapta laidojamų saviškių, o jos priešlėktuvinė gynyba numušė Malaizijos keleivinį lainerį su 300 keleivių.
Taip pat skaitykite: Rimvydas Valatka: Vienas kitas vengras nekaltas, kad jis vengras
Svarbiausias faktas – V.Putinas triuškinamai pralaimėjo taikią kovą dėl Ukrainos. Kremlių valdantis vagis manė, kad užteks kiek mažesnio vagies Ukrainos prezidento poste, bet jis tik pažadino Ukrainos tautą.
Ukrainiečių tapatybė tapo taip ryškiai besiskirianti nuo rusų, kad net Rusijos propaganda mieliau dabar ukrainiečius pravardžiuoja fašistais, banderovcais ir NATO nupirktais samdiniais, nei aiškina, kad jokių tokių ukrainiečių nėra.
Ukrainiečių tapatybė tapo taip ryškiai besiskirianti nuo rusų, kad net Rusijos propaganda mieliau dabar ukrainiečius pravardžiuoja fašistais, banderovcais ir NATO nupirktais samdiniais, nei aiškina, kad jokių tokių ukrainiečių nėra, o jie yra rusai, kaip anksčiau tvirtindavo pats V.Putinas.
Būtent šis faktorius ateityje gali detonuoti rimtus pasikeitimus Rytų Europos geopolitikoje.
Kadangi diktatoriai nepripažįsta pralaimėjimų, V.Putinas pradėjo kruviną karą. Kuris jau po 5–6 savaičių greičiausiai pereis į dar kruvinesnę fazę – Mariupolio šturmą.
Kam V.Putinui tada reikėjo Minskas-II susitarimų? Tam, kad pasinaudodamas ugnies nutraukimu sutelktų visas turimas pajėgas užimti Debalcevę. Kam ta Debalcevė?
Dėl geležinkelio mazgo, jungiančio Rusiją, Luhanską ir Donecką. Be šio mazgo, negali tikėtis sėkmės šturmuodamas ir svarbiausia išlaikydamas Mariupolį. Šis mazgas reikalingas greitai permesti milžiniškam kiekiui technikos, aprūpinti puolančią armiją amunicija ir atsarginėmis detalėmis, evakuoti sužeistuosius.
Taip pats skaitykite: Rimvydas Valatka: Kaip mums elgtis ir laikytis Rusijos karo akivaizdoje?
Tai, kad Debalcevę šturmavo geriausi Rusijos kariuomenės daliniai, vadovaujami Rusijos sausumos kariuomenės vado pavaduotojo generolo Lencovo, patvirtina, kad kita puolimo kryptis – Mariupolis, o po to ir Zaporožė, Chersonas, Odesa, galbūt net ir Moldova.
Tai, kad Debalcevę šturmavo geriausi Rusijos daliniai, vadovaujami generolo Lencovo, patvirtina, kad kita puolimo kryptis – Mariupolis.
Nuo Ukrainos atplėštas Krymas be susisiekimo sausuma – lyg mistinė Sanikovo žemė, į kurią neįmanoma patekti, o patekus paaiškėja, kad gyvenimo lygis čia – žemesnis nei Taimyre.
Užkariavusi koridorių į Krymą ir paėmusi Moldovą V.Putino Rusija Europos pietryčiuose išeitų į J.Stalino 1940 metų pasiektą liniją. Tada galbūt ateis ir A.Lukašenkos eilė. Kas tam gali sukliudyti?
Taip pat skaitykite: Rimvydas Valatka: Nelaimės nuojauta-2, o gal tik sutapimai ar Pilnatis?
Vakarų reakcija patikrinta. JAV ir ES į karą dėl Ukrainos nestos. Ukrainos tautai teks vienai atlaikyti Rusijos puolimą. Dieve, saugok Ukrainą.
Jei viskas vyks pagal šį scenarijų, o apie tokį kalba ir JAV žvalgybos vadai, ar turime teisę dar kažką Ukrainoje vadinti sukilėliais, separatistais?
Rytų Ukrainoje, be saujelės vietos renegatų ir kriminalinių elementų, nėra jokių sukilėlių, separatistų ir teroristų. Prieš Ukrainos armiją kariauja ne šiaip reguliarioji Rusijos kariuomenė, o geriausi jos desanto ir specnazo daliniai, aprūpinti naujausia karo technika ir vadovaujami ne prasčiausių Rusijos generolų.
Teisingas ir politiškai korektiškas šių jėgų pavadinimas būtų toks – Rusijos kariuomenė ir vietos kolaborantai.
Tad jei kaip nors kas nors nori priminti, kad Rytų Ukrainoje yra dar ir kažkokių kitų karinių darinių, teisingas ir politiškai korektiškas šių jėgų pavadinimas būtų toks – Rusijos kariuomenė ir vietos kolaborantai.
Tai gal nebemuilinkime patys sau akių, kaip muilina net BBC, „Reuters“ ir ypač prancūzų AFP bei kitos rusiškų bei objektyvizmo iliuzijų neatsikračiusios Vakarų žiniasklaidos priemonės?
Taip pat skaitykite: Rimvydas Valatka: Vargšė Rusija – aplink vieni fašistai ir iškrypėliai
Trečias svarbus dalykas minint pirmąsias Rusijos-Ukrainos karo metines, yra tai, kad, priešingai nei prieš metus, dabar jau aišku, jog Lietuva, Latvija ir Estija turi laiko pasirengti agresijai. Kol V.Putinas neturi koridoriaus į Krymą, kol Ukraina laikosi, Lietuva gali ramiai stiprinti gynybą.
Šia prasme Valstybės Gynimo Tarybos sprendimas grąžinti privalomą šaukimą į kariuomenę yra nors ir pavėluotas, bet labai svarbus sprendimas. Jei tik jo nesudirbs Seimas.
Šia prasme Valstybės Gynimo Tarybos sprendimas grąžinti privalomą šaukimą į kariuomenę yra nors ir pavėluotas, bet labai svarbus sprendimas. Jei tik jo nesudirbs Seimas. Kaip jau baigia sudirbti šią idėją šou pasaulio žvaigždutės, pridėjusios į kelnes, kad vietoj „Baldinini“ gali tekti autis kareiviškus batus.
Kad ir kaip argumentuotų liberalai, šauktinių kariuomenė yra greičiausias realus būdas padvigubinti armiją. To reikia, jei norime atgrasyti agresorių nuo puolimo.
Tai yra pirmas rimtas ženklas, kad Lietuva į gynybą žiūri rimtai. Liberalai, nesumaukite visko dėl ištikimybės vienai savo dogmai. Šauktinių kariuomenė dabar yra tas momentas, kai sveiko proto nepraradęs neknyginis, o politinis liberalas sugeba įžvelgti vienintelį, bet lemiamą šauktinių pranašumą prieš profesionalią armiją.
Tai – greitis, leidžiantis padvigubinti kariuomenę ir pailginti krašto gynybos laiką iki tiek, kad spėtų ateiti sąjungininkai.
Dogmatizmą palikite V.Uspaskicho ir R.Pakso legionams. Kas, jei ne liberalai, privalo būti lankstūs dėl tėvynės ateities? Gal užteks ir tokio „liberalizmo“, kai į Vilniaus tarybą Liberalų sąjūdžio sąraše pretendavo veikėjas feisbuko rašliavose aiškinęs, kad reikia „mažiau bučiuoti JAV į vieną vietą"?
Be kariuomenės stiprinimo, būtina į kitą lygį pakelti ir VSD.
Prezidentė su visa VGT turėjo sudegti iš gėdos, žiūrėdama per Lietuvos televiziją kartotą B.Nemcovo interviu, kad, net ir lankantis Vilniuje, jį atvirai sekė ir filmavo FSB agentai.
Tai, žinoma, kainuos. Bet yra dalykų, kurie nieko nekainuotų, o valstybės saugumą užtikrintų labiau nei keli nauji batalionai.
Tai, žinoma, kainuos. Bet yra dalykų, kurie nieko nekainuotų, o valstybės saugumą užtikrintų labiau nei keli nauji batalionai.
Tai ar prezidentė, premjeras ir valdančioji dauguma bei opozicija ir po metų karo vis dar mano, kad trintis su sąjungininke Lenkija dėl poros „w“ yra svarbiau už V.Putino agresijos atrėmimą? Pribrendo laikas susigrąžinti Lietuvos lenkus iš valdžios V.Tomaševskio, pasidabinusio koloradine Rusijos imperialistų juostele.
Perfrazuojant Rusijos juodašimčių sušaudytą B.Nemcovą, kiekvienas, esantis Lietuvos valdžioje, turėtų apsispręsti, ar jis ir toliau dirbs tik sau, ar vis dėlto ir Lietuvai: „Laisvė kainuoja brangiai.“
