Prezidentė prieš artėjančią rinkimų epidemiją skiepijasi nuo baltomis dėmėmis išmuštos asmeninės biografijos, ir daro tai vakcina, kurią kurdamas generolo laipsnį turintis ūkvedys iš Valstybės saugumo departamento nedovanotinai supainiojo komponentų santykį.
Kalbėdami apie Seimą apskritai sunkiai surastume bendrą vardiklį nuostabai išreikšti. Nebent prisimintume, kaip ketvirtą ar penktą dieną po Nepriklausomybės atkūrimo tuometė Aukščiausioji Taryba pusę dienos galvas pametusi ginčijosi, kaip geriau sakyti – ar kad lietuviškas kaimas nustekentas, ar kad nugyventas.
Tautos atstovybė jau seniai atrodo nekaip. Bet taip nustekentas ar nugyventas, kaip dabar, Seimas dar niekada nebuvo.
Nes dar niekada nebuvo taip, kad Seimo narius trolintų ne tik kompiuteriškai raštinga „Facebook“ kartos jaunuomenė, kas šiaip jau atrodo linksmai, bet ir beraščiai telefoniniai sukčiai, kas atrodo daugiau nei tragiškai.
Iš pradžių kelis tūkstančius litų telefoniniams sukčiams perdaug neraginama atidavė socialdemokratė A.Pavilionienė. Tada dar buvo galima sakyti: kaip ant žemės, taip ir danguj, ko nepasitaiko, juolab kad ši socialdemokratė yra kritusi į vėlyvą meilę jaunam vyrui, o įsimylėję žmonės, kaip žinome, tampa labai pažeidžiami tikrovės vėjo gūsiams.
Tačiau kai paskui socialdemokratę savo tūkstančius telefoniniams sukčiams atidavė dar ir Seimo liberalė D.Teišerskytė, tapo galutinai aišku: žmogeliai, kuriuos jūs rinkote kasmet saugoti po 28 mlrd. Lt mūsų bendrų pinigų, savo piniginės nebesugeba apsaugoti, ką ten biudžeto pinigus.
O jūs esate tokie pikti ir dar juos vagimis pravardžiuojate. Kokie ten vagys, jei keturias klases baigęs telefoninis sukčius iš Seimo nario visą algą gali per penkias minutes išmonyti.
Seimo nariai yra pasimetę laike ir erdvėje.
O jūs esate tokie pikti ir dar juos vagimis pravardžiuojate. Kokie ten vagys, jei keturias klases baigęs telefoninis sukčius iš Seimo nario visą algą gali per penkias minutes išmonyti.
Užuot kūrę arba bent jau balsavę už įstatymus, Seimo nariai prašosi politinio prieglobsčio Amerikoje, nurodymus duoda kaip filmų prodiuseriai, gatvėse mušasi su policininkais, iš sielvarto įsivarvina tiek valerijonų, jog bėga slėptis net nuo labiausiai nusmurgusio televizijos reporterio arba dingsta kaip į vandenį Kopenhagoje, vagia iš krautuvės bevertes lemputes ir saulėgrąžas, o Seimo pirmininke išrenka moteriškę, kurios okupantų laikais niekas net labiausiai nustekento ir tiesiog pragerto sovietinio kolchozo pirmininke nebūtų rinkę.
Todėl neklauskite, kokio velnio reikia kurti partiją, dalyvauti Seimo rinkimuose, leisti pinigus plakatams, jei jau po pirmos sesijos planuoji mauti į svajonių šalį ir prašytis ten politinio prieglobsčio?
Ar ne paprasčiau jau būtų iš karto tiesiai į Ameriką? Ir ar ne paprasčiau „siemkių“ paprašyti kokios egzaltuotos gerbėjos? Ji maišą saulėgrąžų į Seimą atneštų ir dar virtualų orgazmą iš laimės patirtų. Ar ne geriau iškart eiti anūkų čiūčiuoti, jei smegenėlės taip suminkštėjo, kad telefoniniam sukčiui Seimo nario algą gali čia pat atiduoti?
Tai per daug logiški klausimai, kad šio Seimo nariai į juos galėtų atsakyti. Seimas, kaip kažkada kaimas, yra taip nustekentas ar nugyventas, kad didžiausią nuostabą dabar kelia ne akivaizdus proto stygius Seime, o priešingai, tai, kad Seime vis dar įmanoma sutikti vieną kitą jūsų išrinktąjį, kuris nesipyksta nei su savo protu, nei su aplinka.
Ar susimąstėte, mielieji žmonės, lietuviai, bent jau prieš eidami išpažinties, ar pagalvojate, ką jūs renkate į Seimą ir apskritai į valdžią? Kokią nuodėmę užsitraukiate?
Nuo sumazgytos, pagal besikeičiančių valdžių reikalavimus nuolat perrašinėjamos prezidentės biografijos gal ir galima porai kadencijų pasiskiepyti. Ypač kai rinkėjai patys trokšta būti akli ir negirdintys. Bet nuo kvailumo, ir ne tik politikų, jokių skiepų nėra.
Šis komentaras perskaitytas per Lietuvos radiją.
