Vyriausybė nutarė iš ES JESSICA fondo, skirto namams renovuoti, paimti apie 139 mln. litų, o tai penktadalis fondo, ir už juos nupirkti tris sraigtasparnius. Konkursas jau paskelbtas, sraigtasparniai bus skirti aplinkos monitoringui.
Vienam daugiabučiui apšiltinti reikia milijono. Žiūrim, ką – iš nacionalinio energetinio saugumo taško žiūrint – turim? Vienas sraigtasparnis = 46 apšiltinti ir nuo „Gazprom“ praktiškai beveik nepriklausomi daugiabučiai. O jei pusę pinigų dar primestų jų gyventojai, tai – ir dvigubai daugiau. Be to, kiek dar pinigų – gyventojų pajamų mokesčių, „Sodros“ ir PVM pavidalu – grįžtų valstybei.
Skelbdamas naują viziją „Nuo daugiabučių renovavimo – į jų stebėjimą iš sraigtasparnių“, A.Kubilius pripažino, jog daugiabučių apšiltinimą jo Vyriausybė visiškai sužlugdė. Vietoj planuotų renovuoti 1150 daugiabučių iki 2015-ųjų bus renovuota tik 510. Mažiau nei pusė. Bet ir tai tik popierinis valdžios planas, kuriuo pasitikėti labai nereikėtų. Realybė bus dar niūresnė.
Tai gal geriau nebežaiskim to valdžiai neįkandamo namų renovavimo? Perkam ne 3, o iškart 9 ar 10 sraigtasparnių? Jei jau žudytis, tai geriau su muzika.
Trūks plyš statykime paskutinius tautos finansinius syvus iščiulpsiančią atominę jėgainę, toliau intensyviai rūkykime pro kiauras daugiabučių sienas 15 proc. kasmet pabrangstančias dujas ir, medituodami lyg indų jogai, stebėkime iš virš jų kybančių sraigtasparnių, kaip Lietuva didina šiltnamio efektą, taip prisidėdama prie pasaulinio klimato atšilimo, kuris galiausiai ir išspręs visas tautos egzistencines problemas.
Skelbdamas naują viziją „Nuo daugiabučių renovavimo – į jų stebėjimą iš sraigtasparnių“, A.Kubilius pripažino, jog daugiabučių apšiltinimą jo Vyriausybė visiškai sužlugdė.
Taip absurdiškai jau tikrai nėra, todėl negalima taip vaizduoti valdžios sprendimo, nes sraigtasparnių tai juk irgi reikia, ir ne tik aplinkos monitoringui, bet ir gelbėjimo operacijoms?
Žinoma, reikia valstybei ir sraigtasparnių, bet štai ką, komentuodamas planą „Sraigtasparniai – vietoj apšiltintų namų“, sako pačios Vyriausybės narys E.Masiulis: „Didžioji dalis žmonių, esančių valdžioje, nebesuvokia realybės, nebesupranta, kas darosi aplinkui.“
Tai jau tikrai. Nes ši susisiekimo ministro citata ne tik ir ne tiek atskleidžia Vyriausybės nutarimo „sraigtasparniai vietoj apšiltintų namų“ absurdą, kiek atveria supuvusius nuo pat pradžių šios valdančiosios koalicijos pamatus.
Aiškiai matydamas ir net įvardydamas valdžios absurdus, Liberalų sąjūdis visus tuos ketverius metus savo klusniu buvimu valdžioje garantavo, jog ir mokesčių perversmas, ir „sraigtasparniai vietoj apšiltintų namų“, ir anot E.Masiulio, „kiti valdžios sprendimai, kurie nepadėjo dirbantiesiems“, vis dėlto taptų kūnu.
Kieno tada absurdas didesnis – A.Kubiliaus ar jį kritikuojančio E.Masiulio? Ar uždaromų mokyklų renovacija nėra tolygi sraigtasparnių pirkimui už namams šiltinti skirtus pinigus?
J.Swifto romano „Guliverio kelionės“ žodžiais, „visiems žinoma, kad senatoriai ir aukštųjų tarybų nariai dažnai serga visokiomis galvos, o dar daugiau širdies ligomis, baisiomis konvulsijomis abiejose rankose, ypač dešinėje, hipohondrija, vidurių išpūtimu, svaiguliais ir kliedėjimais, šunvočių išbėrimu, nevirškinimais, rūgščiais atsirūgimais, vilko apetitu ir daugeliu kitų panašių ligų“.
Apskritai, su kuo galima palyginti planą „Sraigtasparniai – vietoj apšiltintų namų“? Ar kas galėtų prilygti?
Jei mąstysime metaforomis, tai tik vienas pirkinys. Iš tų tolimų laikų, kai prezidentas A.Brazauskas, įkalbėtas apsukraus išeivio Velonskio, už 10 mln. dolerių nupirko Lietuvai vyriausybinį lėktuvą „Jet Star“, kurį netrukus valstybė sėkmingai pardavė už keturiskart mažesnę sumą.
Su išlygomis, bet juk norime būti verti S.Dariaus ir S.Girėno skraidymo tradicijų, „Jet star“ –- kvailiausias Lietuvos valdžios pirkinys Nr.1.
Kvailiausias valdžios pirkinys Nr.2 – trys sraigtasparniai – vietoj 139 apšiltintų namų. Kas su tokia gradacija nesutinka, ar kam labiau patinka dešinieji, tesukeičia vietomis pirkinį Nr.1 su pirkiniu Nr.2. Kad ir kaip paradoksalu, bet buriuotojas AMB ir dviratininkas A.Kubilius turėjo ir šį tą bendro – meilę skraidymo aparatams.
Kvailiausias valdžios pirkinys Nr.3 – Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) atpirkimas (nacionalizacija) iš „Maximos“ už 600 mln. litų. Per patį krizės apogėjų.
Kvailiausias valdžios pirkinys Nr.4 – Valdovų rūmai. Mums ji žadėjo pastatyti Valdovų rūmus už 107 mln. litų, jau sukišo 250 mln. litų, o gal daugiau, bet rūmų kaip nėr, taip nėr.
Kvailiausias valdžios pirkinys Nr.5 – visi A.Kubiliaus Vyriausybės paimti kreditai iš užsienio bankų mokant po 7-9 proc. palūkanų, nors Tarptautinis valiutos fondas būtų skolinęs tik už 3,1 procento.
Kvailiausias valdžios pirkinys Nr.6 – lietuviško traktoriaus kūrimas. Vienintelio sukurto, bet žemės taip ir nearusio egzemplioriaus kaina – 11-12 mln. litų.
Kvailiausias valdžios pirkinys Nr.7 – užsienio konsultantų samdymas Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pinigams išleisti. 15 ar 30 mln. litų, o šiaip tai vienas Dievas težino, kiek pinigų jau išplauta.
Kvailiausias valdžios pirkinys Nr.8 – Anykščių ligoninės statyba (LDDP), Pasvalio ligoninės gimdymo skyriaus statyba (konservatoriai). Daug daug milijonų. Tik tam, kad niekas nei gimtų, nei būtų išgydytas.
Kvailiausias valdžios pirkinys Nr.9 – sienos stebėjimo įranga VSAT, kuri vien Plaškių užkardai kainavo 8 mln. Lt, tačiau kuri, neskyrus kasmet reikalingų 800 tūkst. litų, būtinų jos priežiūrai, remontui ir atsarginėms dalims, beveik neveikia.
Kvailiausias valdžios pirkinys Nr.10 – uždarymui pasmerktų vidurinių mokyklų ir gimnazijų renovacija. Suma gal ir nėra labai šiurpi, bet absurdiškumu tikrai gali lygintis su „sraigtasparniais vietoj apšiltintų namų“.
P.S. Dešimtukas sudarytas ekspromtu – iš atminties, o ji nepajėgi aprėpti visų mūsų valdžių „šopingo“ aukštumų. Todėl neabejotina, kad rimtesnė studija dešimtuką smarkiai pakoreguotų. Taigi artėjant Seimo rinkimams, turime pagrindo tikėtis, jog konservatorių bei jų oponentų atidūs stebėtojai kibs į darbą ir ras daugiau pirkinių, praturtinsiančių dešimties kvailiausių valdžios pirkinių sąrašą.
Kuklų pirmąjį žingsnį žengusiam autoriui lieka tik prisiminti tolimus 1990-uosius, kai būsimieji konservatoriai laikėsi visiškai kitokio požiūrio į pirkinius. „Nedelskime gaminti ketaus krosnelių“, – mokė minimalizmo pagrindų tuometę Vyriausybę S.Malkevičius. Jo kolegė R.Hofertienė buvo dar griežtesnė minimalistė, nes iš tribūnos reziumavo: „Žmonės ir pirmykštėje santvarkoje gyveno.“
Praėjo tik 22 metai, o jų drąsus ainis A.Kubilius, iškeldamas inovatyvią viziją „Sraigtasparniai – vietoj apšiltintų namų“, ryžtingai nutraukė saitus su beviltišku, tik į akmens amžių šalį vedusiu Sąjūdžio pirmeivių minimalizmu. Tad daugiau pozityvizmo, ponios ir ponai! Gyvenimas žiauriai gerėja, nes juk ar galime lyginti revoliucinę ketaus krosnelę (buržuiką) su moderniais konservatorių sraigtasparniais.
