Kažkur tai jau girdėta. Ne apie mokslą ir mušimą. Mūsų mokslas ir taip leisgyvis. Su 43,3 mln. Lt ar be jų – vis tiek nebepagydoma mažakraujystė. Apie sraigtasparnius.
Nelaiminga lietuvio meilė skraidymo aparatams brėžiasi nuo žemaičių garlėkio laikų. Apraudotas S.Dariaus ir S.Girėno skrydis. Airijos pievoje sudužęs F.Vaitkaus aeroplanas. Aptapšnotas lakūno R.Pakso suktukas prezidentūroje. Tik J.Kairį Apvaizda saugo, bet vairuoti žemėje ir jam nesiseka.
Gal todėl valdžios žvilgsniai ėmė krypti į sraigtasparnius aplinkai stebėti. Laipsniu žemiau, bet užtat žemė arčiau. Tačiau ir čia atsirado blogio jėgų, kurios pagalius į sraigtus kaišioja.
Iškart po to, kai žlugo užmačia „sraigtasparniai vietoj apšiltintų namų“, renovacija pajudėjo iš mirties taško.
Pasvarstykite patys. Kiek čia seniai darbą baigianti A.Kubiliaus Vyriausybė bandė iš ES JESSICA fondo, skirto namams renovuoti, paimti 139 mln. litų ir už juos nupirkti tris sraigtasparnius.
Planas „sraigtasparniai vietoj apšiltintų namų“ žlugo. Supasavo liberalai. Kalbėdamas sraigtasparnių klausimu, E.Masiulis tada pareiškė: „Didžioji dalis žmonių, esančių valdžioje, nebesuvokia realybės, nebesupranta, kas darosi aplinkui.“
Kas teisybė, tai ne melas. Bet sraigtasparnių vis dar neturime. Laimėjo šliaužioti, bet ne skraidyti galinčiųjų lėkštas mąstymas, kad trys sraigtasparniai niekada neatsvers 139 apšiltintų blokinių daugiabučių. Kaip visada. Polėkio stygius – lyg Kaino ženklas mūsų valstietiškos valstybės kaktoje.
Bet net Lietuvoje nėra to blogo, kas neišvirstų į gera. Arba dar blogesnį – jei mąstysime kaip G.Steponavičius, kuriam gaila kelių milijonų, atimtų iš mokslinių tyrimų, kurių vis tiek nebėra kam atlikti. Bet tokių juk mažuma.
Sutapimas ar ne, bet iškart po to, kai žlugo užmačia „sraigtasparniai vietoj apšiltintų namų“, renovacija pajudėjo iš mirties taško. Sraigtasparnių baubas veikia? Ką tik parengtas Renovacijos įstatymo projektas numato, kad tiems, kurie gauna kompensacijas už šilumą, bet nepritaria renovacijai, kompensacijos iš pradžių bus sumažintos perpus, o po metų visai nutrauktos.
Ir tegu nedejuoja konservatorius R.Dagys, kad žmonės išmirs, kad užtektų pagąsdinti nurėžus kokį 10 proc. kompensacijos ir tai tik tuos, kurie neina balsuoti dėl renovacijos. Neišmirs. Šiltinsis kaip dideli.
Lygiai taip pat nesuprasdamas einamojo momento svarbos, G.Steponavičius be pagrindo dūsauja, kad 43 mln. litų ES paramos lėšų norima lengva ranka paleisti į orą – įsigyti sraigtasparnių.
Priešingai, švietimas ir mokslas turėtų greit sužaliuoti. Renovacijos ir sraigtasparnių sugretinimo pavyzdys rodo, kaip lengvai galima išspręsti finansines valstybės problemas. Tereikia pagrasinti atimti kokį 40-50 mln. litų iš tos srities, kuri, atrodo, nebeturi nieko, ir paaiškės, kad reikalai taisosi.
Kam ten dar reikia daug milijonų? Policininkų algoms? Kaip visada – bibliotekininkėms? Atimkim pradžiai iš visų jų po 43,3 mln. Lt ir pagrasinkim už juos nupirkti po sraigtasparnį aplinkai iš oro stebėti. Ir pamatysite, ko nematę. Sraigtasparniai – jėga!
